Sušalote? Prašom į pirtelę! Kalbame apie vantas. III dalis

Specialistai juokauja, kad beveik nėra augalo, iš kurio nebūtų galima surišti vantos, išskyrus nebent Sosnovskio barštį. Prisiminkime, iš kokių medžių ir krūmų šakų žmonės darydavo vantas senovėje ir ką galime naudoti šiais laikais.

Egzotiškoji vanta

Iš įdomesnių ir egzotiškesnių medžių minėtinas dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba) – labai įdomus augalas. Nors lapeliai atrodo tarsi mažos vėduoklės, bet iš tiesų jis yra artimesnis spygliuočiams nei lapuočiams. Ginkmedžio vanta pagerins miegą, atjaunins odą, palengvins kvėpavimą, padės įveikti peršalimą. Kinijoje šio medžio lapų arbata geriama jau daugiau nei 5 000 metų. Ko gero, daugelis yra girdėję „Bilobil“, „Ginkomed“, „Gingium“ ir kitus vaistus, kurie gerina atmintį, reguliuoja nervų sistemą, kraujospūdį, gydo Alzheimerio ligą.

Žydinčioji vanta

Krūminė sidabražolė (Potentilla fruticosa) – ne vienintelė sidabražolių genties atstovė, turinti gydomųjų savybių. Šis krūmas pas mus auginamas dažnai, tad iš jo paprasta surišti vantą. Krūminės sidabražolės vanta stimuliuoja, maitina odą natūraliais vitaminais, slopina uždegimus, skatina prakaitavimą, palengvina atsikosėjimą, turi sutraukiamąjį poveikį. Šakeles geriausia skinti birželio ir liepos mėnesiais, kai augalas žydi. Krūminė sidabražolė yra švelnaus kvapo ir poveikio, tinka įvairiems žmonėms.

Retesnė avietinė

Retai rišamos paprastosios avietės (Rubus idaeus) šakelių vantos, nors jos turi nemažai gydomųjų savybių. Lapeliai ir stiebai pasižymi panašiomis savybėmis kaip ir uogos: slopina uždegimus, gydo reumatą ir sąnarių uždegimus, mažina skausmą, valo šlakus, skatina prakaitavimą, žaizdų gijimą, stiprina kraujagysles, veikia sutraukiamai ir naikina bakterijas. Vantoms geriau skinti laukines avietes, kurios turi daugiau naudingų medžiagų nei kultūrinės veislės.

Jazminai ir jazminaičiai

Kartais rišamos jazminų (Philadelphus) šakelių su žiedais vantos. Joms priskiriamos įvairios gydomosios savybės, vienoje mugėje netgi teko matyti parduodamos jazminų žiedų arbatos.

Iš tiesų jazminas, kurį auginame savo soduose, gydomųjų savybių neturi. Jo žiedai labai kvepia, bet išdžiūvę aromatą beveik praranda. Šis augalas painiojamas su jazminaičiu (Jasminum), kuris yra ne tik kvapnus, bet ir vaistingas. Panašiai skambantys pavadinimai, ko gero, ir supainioja daugelį žmonių. Jazminaitis pas mus auga kaip kambarinė gėlė. Nors jazminų vantos jokiomis gydomosiomis galiomis nepasižymi, bet ir pakenkti neturėtų.

Panašios ir alyvų vantos – nors žiedai ir maloniai kvepia, bet gydomųjų savybių neturi. Bet… jeigu žmogus tiki, kad kas nors jam gali padėti ir pagydyti, galima pabandyti. Juk minčių ir energijos galia yra tikrai stipri.

Vantų rišėjui

Kai surišta vanta visiškai išdžiūva, nereikėtų jos palikti vėjo perpučiamoje vietoje, nes išgaruos eteriniai aliejai, suprastės kitos vertingos savybės. Ją geriausia įdėti į natūralios medžiagos maišelį (drobinį ar medvilninį) ir laikyti sausoje, tamsioje vietoje.

Kiekvienas pirtininkas savaip vantas ruošia pirties procedūroms. Pats paprasčiausias būdas –džiovintų šakelių vantą kurį laiką pamirkyti šaltame vandenyje. Svarbu, kad ji nepermirktų. Žinoma, pati geriausia vanta yra šviežiai surišta. Jos nereikės niekaip paruošti. Tik gaila, kad Lietuvoje žaliasis sezonas trunka apie pusę metų. Tiesa, spygliuočių vantas, kad nebūtų dygios, reikėtų trumpai palaikyti karštame vandenyje ir paplakti į medinį pirties gultą, kad suminkštėtų spygliai.

Neskinkite vantai šalia gatvės ar kitos užterštos vietos pasodintų augalų šakelių, nes nuodus sugers jūsų oda ir jų įkvėpsite. Stenkitės šakeles imti ne nuo vieno, o nuo keleto augalų, kad nenuskriaustumėte. Vantą geriausia surišti natūraliu siūlu, linine ar medvilnine, o ne sintetine virvele. Kartais, trūkstant įgūdžių, patariama galus apkarpyti žirklėmis. Aš nerekomeduočiau to daryti, nes kiekvienas augalo apdorojimas, ypač liečiant metalui, mažina naudingų medžiagų kiekį.

Pastaruoju metu populiaru naudoti šaldytas vantas. Šviežiai surišta vanta suvyniojama į maistinę plėvelę ir padedama į šaldiklį, o iš ten išimama prieš pat pėrimąsi. Ji aromatingesnė ir turi daugiau vertingų savybių nei džiovinta. Tik būtina turėti specialų šaldiklį ir nereikėtų vantų laikyti su maistu (mėsa, žuvimi ar kt.), nes įsigers pašalinių kvapų ir bus nemalonu vanotis.

Vantą galima nusipirkti, nes patiems surišti nėra paprasta, ypač pirmąją. Vis dėlto po kelių bandymų išmoksite, juk ne šventieji puodus lipdo. Jūsų vanta bus unikali, pilna kūrybinės energijos ir verta įdėtų pastangų.

Pixabay nuotr.