Švelnutėliai sukulentai
Iš sukulentų gražiausiais kailinukais galėtų pasigirti pūkuotoji kalankė (Kalanchoe tomentosa). Ji labai graži: tankiai plikais plaukeliais apžėlę lapai lyg dailininko apvedžioti rudais krašteliais. Ši rūšis neaukšta, apie 30 cm.
Kita stambi kalankė – K. beharensis. Šios rūšies krūmas arba medelis užauga iki 1,5 m aukščio. Lapai ilgakočiai, trikampiai, banguotais kraštais. Visas augalas padengtas pilkais arba pilkai rudais plaukeliais. Žiedai smulkūs, geltoni, susitelkę į tankų žiedyną.
Šios kalankės mėgsta tiesioginius saulės spindulius arba turi gauti daug išsklaidytos šviesos. Vasarą jos laistomos saikingai, kai išdžiūsta žemės paviršius, ir tręšiamos kas dvi savaites. Žiemą vandens reikia mažiau ir rečiau, bet tuo metu laistymas priklauso nuo patalpos temperatūros ir šviesos. Tai turėtų būti ramybės periodas, o tinkamiausia temperatūra – 12–14 °C. Apysausiai ir vėsiai laikomos jos nepradeda per anksti augti ir neištįsta, nors, neturint vėsios palangės, gerai žiemoja ir kambario temperatūroje. Pavasarį kalankės persodinamos į komposto, durpių ir smėlio substratą (3 : 1 : 1). Pasenusios, peraugusios atnaujinamos viršūniniais auginiais.
Kalvorės (Echeveria) sudaro mielas pilkšvų ir žalsvų atspalvių skroteles, bet tarp jų yra ir pora rūšių, pasidabinusių plaukeliais. E. setosa lapai žali, apaugę netankiais baltais plaukeliais. Žiedai geltonai raudoni. Žiedynų aukštis 20–30 cm, iš karto jų būna keli. E. leucotricha – viena gražiausių plaukuotų kalvorių. Lapų galuose plaukeliai ne balti, o rudai raudoni. Žiedai ryškiai raudoni.
Dauguma kalvorių kilusios iš Meksikos. Jos labai mėgsta šilumą, auginamos saulėtoje vietoje. Ypač saulės šviesa būtina plaukeliais apaugusioms ir vaškinį sluoksnį ant lapų turinčioms rūšims. Vasarą laistoma saikingai, tręšiama kartą per mėnesį. Vandens ant lapų verčiau nepilti, tik retkarčiais augalą galima nuplauti vandens srovele. Žiemą tinkamiausia apie 10 ºC temperatūra, tada laistoma labai retai. Kalvorės dauginamos dukterinėmis rozetėmis, sėklomis ir lapų auginiais. Žemė – komposto ir smėlio mišinys lygiomis dalimis.
Nedažnai sukulentų kolekcijose pamatysime duršvų (Cotyledon). Ši gentis iš storlapinių (Crassulaceae) šeimos jungia 10 daugiamečių krūmokšnių rūšių, paplitusių Rytų Afrikoje.
C. tomentosa – 10–20 cm aukščio krūmokšnis, turintis labai patrauklios išvaizdos lapus: storus, apaugusius švelniais pilkais plaukeliais, dantytomis raudonomis viršūnėmis. Žiedai raudoni, susitelkę į negausius žiedynus.
Duršvai gerai auga šviesioje, bet ne pačioje karščiausioje vietoje. Vasarą jie laistomi saikingai, žiemą retai. Tręšiama vasarą kas 2–3 savaites kaktusų trąšomis. Tinkamiausia temperatūra žiemą – 10–17 °C. Substratas paruošiamas iš komposto, durpių ir smėlio lygiomis dalimis. Duršvai dauginami sėklomis, stiebo ir lapų auginiais.
Cyanotis somaliensis kartais painiojamas su mažomis tradeskantėmis. Visi priklauso komelininių (Commelinaceae) šeimai, bet gentys skirtingos. Randamas jis sausų akmenuotų kalnų šlaituose Rytų Afrikoje. Stiebai ir lapai gausiai apaugę trumpais minkštais plaukeliais, kurie lapų kraštuose yra ilgesni. Dėl savitos išvaizdos Cyanotis praminti kačių ausytėmis.
Gražiausi augalai būna gaudami daug išsklaidytos šviesos. Tiesioginiuose saulės spinduliuose vasarą lapai ir stiebai įgauna rudai raudoną atspalvį. Laistomi saikingai, kaip ir kiti sukulentai.
Pixabay nuotr.
