Svogūnai: iš sėjinukų, sėklų ar daigų?

Sėjinukų įnoriai
* Tradiciškai sėjinukai sodinami gegužės mėnesio pradžioje, atsižvelgiant į gamtoje vykstančius pokyčius. Per naktį jie pamirkomi 0,1 proc. kalio permanganato tirpale (geriausia stikliniame inde – jį lengva išplauti) arba valgomosios druskos ar pelenų tirpale (1 šaukštas pelenų pusę valandos verdamas 1 l vandens).
* Sėjinukai sodinami 6–8 cm atstumais, paliekant 15–20 cm tarpueilius. Ropučių kakleliai turi būti maždaug 0,5 cm gylyje. Giliau pasodinti sėjinukai ilgiau dygsta, vėliau užauga. Ropeles būtina gerai apspausti žemėmis, kad augančios šaknys jų neišstumtų į dirvos paviršių.
* Laiškams paaugus (maždaug 10 cm) patartina patręšti azoto trąšomis, po poros savaičių pakartotinai. Taupant trąšas galima berti po žiupsnelį salietros prie kiekvieno augalo.
* Jei laiškai pradeda džiūti, o kai kurios ropelės pūti, vadinasi, svogūnus apniko svogūninės musės ir žiedmusės. Lysvė palaistoma terpentinu ar žibalu (2–3 šaukštai 10 l vandens). Galima naudoti medžio pelenų šarmą (1 kg pelenų 10 l vandens) ar 2 proc. druskos tirpalą (1 stiklinė druskos 10 l vandens).
* Drėgnesnę vasarą svogūnus puola netikroji miltligė (ant laiškų pasirodo gelsvų dėmių, vėliau jos papilkėja ir pajuoduoja). Pastebėjus šią ligą, augalus reikėtų purkšti 1 proc. Bordo tirpalu.
* Svogūnai raunami, kai pradeda geltonuoti ir išgula apie 70 proc. laiškų. Maždaug dvi savaites jie padžiovinami saulėje. Tuomet ropelių kakleliai beveik užsitraukia. Kai drėgna arba lyja, svogūnų palikti lauke nereikėtų – džiovinami vėdinamoje patalpoje.
Iš sėklų paprasčiau
* Sėklos sėjamos vidutiniškai 2 cm gylyje balandžio pabaigoje (nelygu pavasaris). Jos prispaudžiamos, galima apverstu grėbliu. Sėklos turi kietus, sunkiai vandenį praleidžiančius apvalkalėlius, todėl dygsta 2–3 savaites (padaigintos greičiau).
* Tankesni sėjinukai praretinami. Juos galima sodinti tarp kitų daržovių – atskira vieta nebūtina.
* Sėkloms dygti užtenka 2–3 ºC, daigeliams augti – 5–10 ºC šilumos. Svarbu, kad dirva būtų drėgna.
* Svogūnai auga labai netolygiai. Pradžioje jie į saulę stiebiasi lėtai. Vėliau svogūnai geriausiai auga, kai temperatūra būna 19–20 ºC. Sausesnę vasarą būtina palaistyti.
* Pastebėta, kad iš sėklų auginami svogūnai gana atsparūs ligoms. Penkias vasaras jų nereikia laistyti insekticidais.
Iš daigų – patikimiau
Svogūnų galima užsiauginti ir iš daigų. Sėklos į dėžutes arba inspektus sėjamos kovo pradžioje, užžeriant 1 cm storio žemės sluoksniu. 50–60 dienų amžiaus daigai gegužės pradžioje persodinami į lysves, tik pirma gerai palaistomi. Jų šaknys patrumpinamos trečdaliu, o laiškai pusiau. Sodinama tokiame pačiame gylyje kaip dėžutėse, tarp eilių paliekant 20 cm, o tarp augalų – 10–12 cm tarpus.
Nemėgsta sunkių dirvų
Svogūnai geriausiai auga priesmėlio ir lengvo priemolio, puveningose, mėšlu ir mineralinėmis trąšomis patręštose dirvose, kurių pH 6,6–7,0, saulėtoje vietoje. Lysves paruošti geriausia vos dirvai pradžiūvus, kartu išberiant ir įterpiant kompleksines mineralines trąšas (10 m2 jų reikia 2,5 stiklinės). Patogiausia, kai jos yra maždaug 10–12 cm aukščio ir 1,20 m pločio, išrikiuotos pietų ar rytų kryptimi.
Geriausias priešsėlis – ankstyvieji ir žiediniai kopūstai, ridikai, ridikėliai, salotos, špinatai, agurkai, moliūginės daržovės. Prastai svogūnai auga po žirnių, pupų, porų. Į tą pačią lysvę juos galima sodinti po 4–5 metų.
Sėjinukų laikymas
Įvairaus dydžio sėjinukai saugomi skirtingai: stambesni (1,5–3 cm) geriau išsilaiko šiltesnėje (18–22 ºC, 70 proc. santykinis oro drėgnis), smulkūs (1–1,5 cm) – vėsesnėje patalpoje (1–3 ºC, 80–90 proc. santykinis oro drėgnis). Šaltai laikyti stambesni svogūnai greičiau suformuoja žiedynus. Į dėžutę galima įdėti kelias džiovintos duonos riekeles – sėjinukai lėčiau dygs.