Svogūnai: maitina ir gydo
2018 m. 5 birželio d.
Svogūnų tėvynė – Vidurinė Azija. Iš ten jie prieš 5 000 metų išplito į Senąjį Egiptą, Graikiją, Romą. Į Lietuvą šie augalai atkeliavo XII amžiuje. Ir turbūt nė viena daržovė nesulaukė tokio pripažinimo kaip maistas ir vaistas visame pasaulyje. Mitybos specialistai mano, kad gerai savijautai palaikyti per metus žmogus jų turėtų suvartoti 6–10 kg.
Svogūnų yra įvairių. Jie gali būti vienalizdžiai ir daugializdžiai. Pagal vegetacijos trukmę svogūnai ankstyvieji (90–110 dienų), vidutiniškai ankstyvi (110–130 dienų) ir vėlyvi (130–160 dienų). Pagal skonį ir kvapą jie aštrūs (19–21 proc. eterinių aliejų ir sausųjų medžiagų), pusiau aštrūs (12–18 proc.) ir saldūs (9–10 proc.).
Svogūnai turtingi baltymų, angliavandenių (rudenį vyrauja sacharozė, o pavasarį – gliukozė ir fruktozė), įvairių mineralinių druskų, organinių rūgščių, eterinių aliejų. Juose yra vitaminų C, B1, B2, B6, E, karotino. Vitamino C žaliuose laiškuose 10 kartų daugiau nei roputėse. Aitraus kvapo eterinis aliejus ne visiems patinka, tačiau jis labai vertingas: naikina daugelio ligų sukėlėjus, gerai tirpsta riebaluose, neišgaruoja kaitinamas.
Kurias ligas ir bėdas gydo šie augalai, sunku išvardinti. Svarbiausia, kad jie gerina širdies ir skrandžio veiklą, mažina cholesterolio kiekį, normalizuoja kraujospūdį. Sultys rekomenduojamos viršutinių kvėpavimo takų ligoms, gripui, net anginai gydyti.
Verta žinoti
* Jokio kvapo neturi supjaustyti ir verdančiu vandeniu perlieti svogūnai. Skrandžio, kepenų, tulžies takų nedirgina kepti, virti, troškinti.
* Nemalonaus kvapo burnoje nelieka pakramčius graikinių, migdolų ar kedrų riešutų.
* Jokių ašarų nebūna, kai pjaustomos šaldytuve palaikytos ar šaltu vandeniu perlietos roputės. Jas galima pjauti pusiau išilgai per šaknis ir lupti. Svogūnus ant lentelės reikia dėti perpjauta puse žemyn, laikant už šaknų galo. Tad dukart horizontaliai rėžti nuo uodegėlių.
Komentarai