Svogūninės gėlės: norite egzotikos? (II dalis)

Ankstesniame straipsnyje aptarėme kelias egzotiškų svogūninių gėlių rūšis, o dabar susipažinkime su dar keliomis gražuolėmis, taip pat jų ypatumais, įgeidžiais ir auginimo subtilybėmis.

Galtonija (Galtonia) – hiacintinių šeimos augalas, kurio gimtinė Pietų Afrika. Kitas pavadinimas yra Kapos arba afrikinis hiacintas. Galima auginti lauke, gėlyne. Sodinant į vazoną, reikia atsižvelgti į tai, kad galtonija bus didelė. Žiedkočių aukštis – iki 140 cm, todėl indą reikėtų parinkti gilų: virš svogūno turi būti ne mažesnis nei 10 cm storio žemės sluoksnis.

Galtonijos papuoš bet kurį gėlyną – taps vertikaliu baltuoju akcentu. Jos gražiai atrodo susodintos grupėmis dideliuose alpinariumuose. Galingi žiedkočiai kelia 20–30 baltų, nulinkusių žemyn, varpeliškų žiedų kekę. Žydi labai ilgai – 40–50 dienų, rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Ilgai žiedai išsilaiko ir puokštėse – 14–15 dienų, kol išsiskleidžia paskutinis pumpuras.

Galtonijos sodinamos pavasarį į 18–20 cm gylį. Žiemai jos kruopščiai uždengiamos, kad neiššaltų, arba svogūnai iškasami ir laikomi sausoje, vėsioje vietoje. Nešaltomis ir sniegingomis žiemomis augalai puikiai peržiemoja lauke, uždengti 5 cm storio durpių komposto sluoksniu.

Sandersonija (Sandersonia) yra vėlyvinių šeimos daugiametė liana su karančiais oranžiniais žiedais. Kilusi iš Pietų Afrikos. Augalas labai įspūdingas, ilgai žydintis – beveik visą vasarą. Mūsų sąlygomis jį geriau laikyti kambaryje arba paaugintą konteineryje išnešti vasarą į saulėtą, apsaugotą nuo vėjų vietą sode. Aukštis 60–80 cm. Lapai turi plonus ūselius, kurie tvirtai įsikimba į atramas.

Sandersonijos perkamos pavasarį ir sodinamos į vazonus ar kitokius indus, į 8–10 cm gylį. Joms peržydėjus, lapai ir stiebai sunyksta. Daugiamečiai gumbai iki pavasario išgyvena ramybės laikotarpį. Žiemą vazonus reikėtų laikyti vėsioje patalpoje.

Sparaxis priklauso vilkdalginių šeimai. Kilęs iš Pietų Afrikos. Tai daugiametis gumbasvogūninis augalas 2–3 cm skersmens ryškiais įvairiaspalviais žvaigždiškais žiedais.

Net pietiniuose rajonuose Sparaxis reikia gerai pridengti žiemai. Vėsesnio klimato srityse auginami arba šiltnamiuose, arba panašiai kaip kardeliai. Jeigu jie pasodinami šiltnamyje lapkričio mėnesį, pražysta pavasario pabaigoje, o jei pavasarį lauke – žiedai pasirodo rugpjūtį.

Sparaxis sodinami pavasarį į įšilusią žemę saulėtoje vietoje. Vasarą iš kiekvieno gumbasvogūnio pasirodo nuo vieno iki penkių 15–25 cm ilgio ūglių su ryškiaspalviais žiedais. Augalams peržydėjus ir sunykus lapams, gumbasvogūniai iškasami ir laikomi sausoje, vėsioje vietoje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Augs ir kambaryje, ir lauke:  

Hymenocallis festalis (sin. Ismene festalis) – amarilinių šeimos daugiametis augalas iš Pietų Afrikos. Žydi kvapniais ažūriniais žiedais. Daugelį gėlių mylėtojų jis (net ir nuotrauka) gali įkvėpti žygdarbiams. Bet reikėtų žinoti, kad ismenės neištveria šalnų, nors vasarą puikiai jaučiasi lauke.

Šie augalai dažniau auginami kambariuose arba dideliuose  induose. Į konteinerius juos galima sodinti žiemos pabaigoje ir vasaros pradžioje. Svogūnai neturėtų kyšoti virš žemės paviršiaus. Kai ismenės pradeda želti, laistoma daugiau, retkarčiais patręšiama mineralinių medžiagų tirpalu. Praėjus paskutinėms šalnoms, indus galima išnešti į sodą. Po žydėjimo nykstantys lapai praneša, kad prasideda ramybės laikotarpis. Tuomet ismenės pastatomos vidutiniškai šiltoje vietoje, nelaistomos ir nepersodinamos.

Lauke šiuos augalus geriausia sodinti gegužės pabaigoje, pasibaigus pavasarinėms šalnoms, 10–12 cm gylyje. Po žydėjimo svogūnus galima palikti žiemoti, būtinai uždengus nuo šalčio durpių pūdiniu ir nukritusiais lapais. Vis dėlto patikimiau juos iškasti ir saugoti sausoje, vėsioje vietoje.

Grakščioji nerinė (Nerine bowdenii) – svogūninis amarilinių šeimos augalas, kilęs iš Pietų Afrikos. Dažniausiai auginama kambaryje arba šiltnamyje. Puikiai tinka puokštėms. Piltuviški žiedai primena lelijų žiedus, tik mažyčiai. Jie po 6–12 susitelkę į rožinės spalvos skėtinius žiedynus. Maždaug 50 cm ilgio žiedkočiai užauga beveik vienu metu su lapais, bet pastarieji nedekoratyvūs.

 

Geriausias nerinių sodinimo metas šiltnamiuose – rugpjūtis. Jas galima sodinti ir pavasarį į gerai nusausintą dirvą, į 10 cm gylį, arba vazonus. Pražys vėlai rudenį. Iki to laiko vazonai su svogūnais gali būti sode, nuo smarkių vėjų apsaugotoje vietoje. Atvėsus orams, kaprizingąsias afrikietes reikia įnešti į patalpą ir laukti jų žiedų.