Svogūninės gėlės: norite egzotikos?

 

 

Koks įdomus per paskutiniuosius dešimtmečius tapo gėlininkų gyvenimas! Bet jis ir sudėtingesnis. Didžiulėse parodose ir specializuotose parduotuvėse, net mažuose kioskuose augalų tiek daug, kad jie primena didžiulio botanikos sodo kolekciją. Kaip nesupainioti sudėtingų, dažnai nežinomų pavadinimų? Kas tie egzotiški svogūniniai ir gumbasvogūniniai augalai? Iš kur jie ir kaip su jais elgtis nusipirkus?

 

 

 

Svarbu! Stovint prie prekystalio, ant kurio išdėlioti nepažįstami svogūniniai arba gumbasvogūniniai augalai, svarbu išsiaiškinti, kokios yra jų natūralios augavietės. Iš karto taps aišku, kiek vargo patirsite, bandydami jų užsiauginti.

 

 

 

 

 

Pora egzotiškų gražuolių: 

 

 

Dvispalvė acidantera (Acidanthera bicolor) yra daugiametis gumbasvogūninis vilkdalginių šeimos augalas. Gimtinė – Afrikos atogrąžos. Dažnai šis augalas vadinamas kvapiuoju kardeliu, nes iš tiesų išvaizda jį šiek tiek primena. Lapai tamsiai žali, siauri. Stiebas su violetine dėme viduryje. Varpiniai žiedynai sudaryti iš 8–10 žiedų.

 

 

Mėgstančios šilumą acidanteros auginamos panašiai kaip kardeliai. Lauke jos sodinamos gegužės pradžioje maždaug į 10 cm gylį. Vieta turėtų būti apsaugota nuo vėjo, saulėta arba šviesiame pavėsyje, o dirva derlinga, silpnai rūgšti. Norėdami pagreitinti žydėjimą, patyrę gėlininkai iš pradžių gumbasvogūnius sudaigina namuose.

 

 

Acidanteros pražysta rugpjūčio viduryje ir džiugina iki rugsėjo pabaigos. Tiesa, vėsesnę ir mažiau saulėtą vasarą žydėjimas gali būti prastesnis. Užėjus šalnoms, gumbasvogūniai iškasami. Jie turi apsauginius apvalkalus. Reikia nupjauti lapus, gumbasvogūnius nuvalyti, apdžiovinti ir laikyti sausoje vėdinamoje patalpoje, 12–14 °C temperatūroje. Rūpesčių pakanka, bet apdovanojimas – subtilūs, kvapnūs, švelnūs žiedai.

 

 

Babiana – vilkdalginių šeimos augalas, kilęs iš Pietų Afrikos. Žiedynai, sudaryti iš smulkių kvapnių įvairiaspalvių žiedelių, truputį primena frezijų skiauterėles. Augalai maždaug 25–40 cm aukščio, mėgsta šilumą, bijo šalčio.  

 

Pavasarį gumbasvogūniai sodinami į derlingą dirvą saulėtoje vietoje, į 10–15 cm gylį. Augalai pražysta liepą. Rudenį subrendę gumbasvogūniai iškasami ir iki sodinimo saugomi sausoje, vėsioje vietoje. 

 

 

 

 

 

Augs ir kambaryje, ir lauke:

 

 

Eucomis bicolor – hiacintinių šeimos augalas, kilęs iš Pietų Afrikos. Jis mėgsta šilumą ir lauke nežiemoja.

 

 

Vidutinio klimato juostos šalyse eukomiai auginami dideliuose induose arba kovo–balandžio mėnesiais sodinami į vazonus ir vasarą perkeliami į šiltą žemę saulėtoje vietoje. Iš stambių svogūnų išauga ilgų, stambių lapų skrotelės, paskui pasirodo tvirti žiedkočiai. Žiedynai primena ananasą – susideda iš daugybės žvaigždiškų žiedų, kurie skleidžiasi nuo apačios. Eukomiai žydi ilgai ir traukia dėmesį grožiu, originalumu. Vasarą juos reikia gausiai laistyti, tręšti. Nužydėjus ir sunykus lapams, svogūnai laikomi sausoje, vėsioje vietoje.

 

Zefyrantas (Zephyranthes) priklauso amarilinių šeimai. Kilęs iš Afrikos atogrąžų. Jis mėgsta šilumą, neištveria šalnų, todėl dažniausiai laikomas kambaryje arba šiltnamyje. Tik dideli egzotikos mėgėjai, turintys begalinės kantrybės, galėtų auginti šį augalą lauke. Nedideli rožiniai žiedai, panašūs į krokų, išsiskleidžia vasaros pabaigoje.