Tikri namai: Ne Čia
2016 m. 14 birželio d.
Vienkiemyje įsikūrę Ieva ir Artūras, kažkada buvę tikri miesto vaikai ir didmiesčio tempo verpetuose besisukantys žmonės, šiuo metu gyvena ramų, laimingą gyvenimą, kuris yra neatsiejamas nuo gausaus gyvūnų būrio draugijos. Prieš trejus metus apsistoję trijų sodybų kaime, kuriame iš tikrai gyvenančiųjų tėra tik jie patys, abu kartu kuria palaipsniui kryptį įgaunančias tradicijas, džiaugiasi galėdami būti ČIA ir niekur kitur.
 |
Į vienkiemį, kuris nuo Aukštadvario (Trakų rajonas) nutolęs apie 15 km, šeimininkui Artūrui nupasakojus kelią, patekome taip tiksliai, kad teko paklausti, kaip jis beveik fotografijos principu pamena kiekvieną miško keliuko vingį… O juk tas keliukas – ne toks jau ir trumpas: trijų kilometrų. „Vis dažniau pas mus nori kažkas atvažiuoti, tad tam, kad svečiai neklaidžiotų, jau beveik mintinai išmokome visus kelio vingius“, – sako Artūras.
Šimto laimingų gyvūnų laisvė
Kruopščiai laikydamiesi nurodymų, štai jau ir mes dulkančiu miško keliuku sukame prie vartų… O už jų mus pasitinka Artūras su ožiukais, avimis ir iš prieglaudos globon paimtais dviem sodybos sargais – Mykolu ir Mira. Kaip vėliau paaiškėja, gyvūnų šioje sodyboje – daugiau kaip 100. Klustelėjus, kiek iš viso čia bėginėja, skraidinėja sparnuočių, Ieva atvirauja: „Anksčiau skaičiavome, bet dabar nustojome. Širdį skauda, kai nerandi, kai dingsta. Dabar jau nesuskaitome visų aplinkui skraidančių vanagų, atbėgančių lapių aukų. Susitaikėme.“
Sodyboje gyvūnai gyvena laisvai, net ir žiemos metu. Kai jiems norisi, jie turi kur prisiglausti, tačiau netoli namo stovinčio tvarto durys ištisus metus yra atviros. Absoliučia laisve besimėgaujantys gyvūnai neserga, turi stiprų imunitetą: štai net ir lepesnės vištų veislės, Afrikinėmis vištomis vadinamos patarškos, laikosi puikiai; pasveiksta net tie, kurie į sodybą atkeliauja sergantys.
Sodyboje gyvūnai gyvena laisvai, net ir žiemos metu. Kai jiems norisi, jie turi kur prisiglausti, tačiau netoli namo stovinčio tvarto durys ištisus metus yra atviros. Absoliučia laisve besimėgaujantys gyvūnai neserga, turi stiprų imunitetą: štai net ir lepesnės vištų veislės, Afrikinėmis vištomis vadinamos patarškos, laikosi puikiai; pasveiksta net tie, kurie į sodybą atkeliauja sergantys.
Česlava Deinarovič
Visą straipsnį skaitykite žurnalo „Mano sodyba“ birželio numeryje.
