Tikroji rožių miltligė: ką daryti?
Visoms miltligėms būdingas švelnus lyg pelėsis baltas apnašas. Rožių miltligę sukelia grybelis Sphaerotheca pannosa. Ji pamažu apima visą antžeminę dalį, pirmiausia jaunus lapus. Vienos rožės miltligei labai jautrios, kitos – mažiau. Veislės, kurių lapai stori, odiški, mažiau pažeidžiamos. Be to, daug įtakos turi auginimo sąlygos. Palankiausi vidutiniškai šilti ir lietingi orai. Liga plinta birželio–rugsėjo mėnesiais. Miltingas balkšvas apnašas aptraukia stiebus ir lapus, kurie vėliau deformuojasi. Rožės nusilpsta, nežydi, praranda dekoratyvumą. Negydoma liga plinta ant kitų augalų, ir jie vis labiau nyksta.
Miltligė labiausiai pažeidžia azotu pertręštas, šešėlyje augančias, tankiai susodintas rožes. Pirmiausia iškirpkite ir sudeginkite pažeistus ūglius, lapus. Jei liga plinta, purkškite įvairiomis priemonėmis. Pačios paprasčiausios – šviežias karvės pienas (purškiama kas 3–5 dienas), apie 0,5 % koncentracijos švelnių skalbiamųjų priemonių tirpalas, asiūklių arba šieno užpilas. Iš fungicidinių preparatų rekomenduotina naudoti „Topas“, „Score“, „Effector“. Vienu iš jų ypač gerai nupurkšti rožes prieš žiemą, nes ligos micelis žiemoja žievės plyšiuose ir prie pumpurų.
Pixabay nuotr.
