Tinginio sodas. Nereikli aplinka
Ką daryti, kad sodas dovanotų laimę? Išpuoselėtas gėlynas, tapybiškas tvenkinys, švarus daržas, klasikinė smaragdinė veja – matyti šią prabangą norime kiekvienas. Dažniausiai mus stabdo tai, kad realizuojant savo sumanymus tenka įdėti daug darbo, laiko, pinigų ir sveikatos. Žinoma, patrauklus yra tik prižiūrimas sodas. Bet jei pasinaudosite patarimais, kuriais visus metus dalinsimės naujoje rubrikoje „Metų tema. Tinginio sodas“, išmoksite sumažinti darbų skaičių ir juos palengvinti, laisvalaikiu taupyti jėgas ir pailsėti, pasidžiaugti savo sukurtu rojumi gulint hamake, medžių šešėlyje, ar sėdint jaukioje terasoje.
Bet kurios sodybos šeimininkui sunkiausia pripažinti, kad pagaliau atėjo laikas mažiau tarnauti aplinkai. Sodininkavimas mus pagriebia tarsi nepagydoma liga, entuziazmas keroja iki begalybės ar beprotybės: dar vienas šiltnamis, gėlynas, veja netobula, reikia dar vienos daržovių lysvės (nesvarbu, kad pusę derliaus išdalinsite kaimynams), dar pora vaismedžių iš mugės, dar… Rodos, niekuo negalite sau padėti. Kasmet tas pats – tuzinas planų ir svajonių, drumsčiančių ramybę ir poilsį, atimančių laiką ir fizines jėgas, kurie garuoja kaip kamparas naują sezoną ir vėl užsibrėžus pakeisti sodą. Daug pastangų atiduodate kurdami grožį ir visiškai neturite laiko juo pasidžiaugti, nebent kai nubraukę prakaitą sekmadienį sėdate į mašiną ir veidrodėlyje žvilgsniu palydite išpuoselėtą vaizdą, dėl kurio negėda prieš kaimynus.
Sodą, kaip ir spintą, periodiškai reikia sutvarkyti, atsisakant nereikalingų darbų, atimančių brangų laiką. Apgalvotas ir suplanuotas atsitraukimas yra mažiau skausmingas nei išvada, kad nebepajėgiate. Įvairūs veiksniai – sveikata, didesnis darbo krūvis, sutrikęs asmeninis gyvenimas, natūralus kūno senėjimas – gali pakoreguoti pertraukas ir sumažinti užbrėžtų tikslų skaičių.
Kaip sukurti ar patobulinti tinginio sodą, kad jį prižiūrėti reikėtų mažiau? Ką daryti, kad jaudintis dėl nesutvarkytos vietos tektų mažiau, o gėrėtis aplinka būtų daugiau laiko? Keletas patarimų padės išsikapstyti iš gilaus darbų šulinio. Tuomet galėsite įsivaizduoti, kad važiuojate ne į sodą, o į kurortą, ir rojaus kampelio nereikės ieškoti po palme už tūkstančio kilometrų. Ko trūksta, kad sodas virstų rojumi? Ko gero, dar daugiau laisvo laiko ir įsimintinų akimirkų, praleistų su draugais ar šeima. Pabandykite situaciją pagerinti.
Birutė Kavaliauskaitė
Patarimus rasite sausio „Sodo spalvų“ numeryje.
