Tinginio sodas. Šienavimas ir ravėjimas atidedami
_gebene_hedera.jpg)
Kaip supaprastinti vejos priežiūrą ir sumažinti ravėtinų plotų? Optimistas humoristas pasakys, kad sodas visiškai nereikalingas, ir darbai jam galvos nekvaršins. Protingas sodininkas supranta – smagiau turėti daugiau laisvalaikio. Jis taip pat žino kelias gudrybes, kurių galima griebtis, kad reikėtų mažiau ravėti, šienauti. Kai kurios yra nusižiūrėtos iš gamtos.
Nori nenori, bet veja reikia rūpintis nuolat. Anglijoje gyvuoja sena tradicija – idealiai nupjauti žolę, kad ji pavirstų nepriekaištingu smaragdiniu kilimu. Ši būtinybė savaime supranta daugelyje pasaulio šalių. Pievelė prie namų ir takelis per sodą turi būti tobuli, samanos nepageidautinos, o žolynai, kurių nebuvo vejų sėklų mišinyje, laikomi neteisėtais įsibrovėliais. Kartais po veją netgi gaila vaikščioti.
Laistymas, tręšimas, aeravimas, kraštų lyginimas, šienavimas, žolės aukščio matavimas – ir taip iki devinto prakaito, kiekvienąkart atvažiavus į sodybą. Vis dėlto daug kas su malonumu ryžtasi imtis šių darbų. Juk neuždrausi, kai žmogus jais mėgaujasi.
Žinoma, nėra blogai, jei veja rūpestingai prižiūrima. Tačiau įdomiau leisti laiką mėgstantys žmonės, ypač mažesnių sodybų savininkai, taip pat turintys natūralius sklypus, kur tobulas žalias kilimas nelabai tinka, ir tie, kieno soduose yra nepatogių šienauti vietų, nori sumažinti darbų skaičių. Atsakymas akivaizdus. Nebūtina žolės sėti po šešėlingais medžiais, kur trūksta šviesos, nes teks ieškoti specialaus vejų augalų sėklų mišinio. Galbūt geriau tokiose vietose vejos iš viso atsisakyti ir pasinaudoti kitais dizaino sprendimais. Alternatyvių variantų yra net keletas.
Birutė Kavaliauskaitė
Visą straipsnį rasite vasario „Sodo spalvų“ numeryje.
