Už žydinčios sienos saugu ir gera II
Tęsiame temą apie žydinčias gyvatvores.
Prieš sodindami tokią gyvatvorę turite apsispręsti, ar ji augs laisva ir nekarpoma, ar ją karpysite. Nuo to priklausys, kokius augalus pasirinksite ir kokiu atstumu sodinsite vieną nuo kito ar nuo sklypo ribos. Be to, reikia neužmiršti, kad karpomos žydinčios gyvatvorės žydės mažiau. Tad kad būtų lengviau apsispręsti, siūlome augalus, kurie joms tinka labiausiai.
GUDOBELĖS (Crataegus) dažniau sodinamos dėl tankumo ir aštrių dyglių, pro kuriuos net katės nemėgsta landžioti. Pavasarį jos taip pat pasipuošia baltais žiedais, kuriuos mėgsta bitės. Žydinčioms karpomoms gyvatvorėms tinka daugelis gudobelių rūšių, ypač natūraliai Lietuvos gamtoje augančios vienapiestė (C. monogyna), glotnioji, anksčiau vadinta grauželine (C. laevigata), miškinė (C. rhipidophylla), ir atkeliavusios iš kitų kraštų – raudonoji (C. sanquinea), švelnioji (C. mollis), sultingoji (C. succulenta), skiauterėtoji (C. crus-galli) bei kitos.
Visas gudobeles reikėtų genėti, nes užaugs nemaži medeliai arba krūmai. Bet net ir tokiu atveju vėlyvą pavasarį arba vasarą jos pražys kekėmis susitelkusiais baltais žiedais. Ypač gražūs būna glotniosios gudobelės ‘Paul’s Scarlet’ žiedai – ryškiai rožiniai, pilnaviduriai. Rudenį sunoksta raudoni vaisiai, kurie turi gydomųjų savybių, o kai kurių rūšių (švelniosios, pošvelnės, sultingosios, pietinės bei kt.) yra ir skanūs, valgomi.
Dar vienas dygliuotas krūmas, tinkantis žydinčiai gyvatvorei, yra SVARAINIS (Chaenomeles), bet, priešingai nei gudobelė, aukštas neužauga ir nekarpomas paprastai siekia 1–1,5 m aukščio. Lietuvoje dėl kvapnių ir vitaminingų vaisių dažniausiai auginamas japoninis svarainis. Jo žiedai būna oranžiniai arba raudoni ir žydi gegužės arba birželio mėnesį.
Norint puošnesnės gyvatvorės, verčiau sodinti ne japoninį, o gražųjį, anksčiau vadintu didžiavaisiu (Ch. speciosa, sin. Ch. lagenaria), ar puošnųjį (Ch. x superba) bei jų veisles (‘Crimson and Gold’, ‘Pink Lady’, ‘Madame Butterfly’, ‘Yukigoten’ bei kt.), kurių nuostabūs žiedai labiau primena rožes, o ne mums įprasto augalo žiedus.
Svarainiai nelabai nelepūs. Jie auga lengvose, smėlingose, sausokose ir ne itin derlingose dirvose, žydi ir daliniame pavėsyje, gerai pakenčia karpymą; tiesa, retkarčiais apšąla, bet paprastai greitai atželia.
DEUCIJAS (Deutzia) anksčiau lietuviai vadino radastais. Jų yra keletas rūšių, bet paprastai auginama šiurkščioji deucija (D. scabra). Jei krūmo nekarpysime, užaugs iki 2–2,5 m aukščio. Žydi vasarą baltais arba rausvais žiedais, kurie susitelkę į šluoteles. Lapai žali ir šiurkštūs, todėl augalas ir gavo tokį pavadinimą. Geriausiai jaučiasi saulėtose vietose, vidutinio derlingumo dirvose. Žiemomis kartais apšąla, ypač vėjams atviroje vietoje. Želdynuose dažnai auginamos įvairios veislės (‘Plena’, ‘Codsall Pink’, ‘Candidissima’ ir kt.). Sodinant gyvatvorę, tarp augalų reikėtų palikti 0,5–0,8 m tarpus.
VEIGELIŲ (Weigela) gyvatvorė gali būti ne tik žydinti, bet ir pasipuošusi įdomios spalvos lapais. Lietuvoje populiariausios yra ankstyvoji (W. praecox), gausiažiedė (W. floribunda), gražiažiedė (W. florida) ir įvairios jų veislės bei hibridai. Pirmoji pražysta gegužės mėnesį, o kitos – paprastai vasarą. Žiedai rožiniai, balti arba purpuriškai raudoni.
Nekarpomi krūmai užauga iki 2–3 m aukščio, tad gyvatvores geriau karpyti. Tiesa, tuomet jos žydės mažiau, bet dažnai žiedai pakartotinai sukraunami vasaros pabaigoje. Veigelės mėgsta derlingesnes ir vidutinio drėgnumo dirvas, saulėtas vietas, bet pakenčia ir dalinį pavėsį. Žiemomis kartais apšąla. Populiariausios veislės yra ‘Bristol Ruby’ ryškiais tamsiai raudonais žiedais, ‘Purpurea’ purpuriškais žiedais, ‘Variegata‘ baltai išmargintais lapais.
Pixabay nuotr.
