Vaisinių ir uoginių augalų dekoracijos (II)
Serbentai, agrastai, svarainiai
Tradiciškai mūsų soduose serbentai ir agrastai auginami kaip pusiau laukiniai krūmai, kuriuos aplenkia sodo žirklės ir pjūklas. O juk tinkamai formuojant ne tik padidėja šių kultūrų derlingumas, bet ir lengvai sukuriamos gyvatvorės, kamieniniai medeliai, ypač įskiepyti į auksuotųjų serbentų poskiepius.
Pavasarį ryškiais žiedais pasipuošiantys ir rudenį vitaminingus vaisius nokinantys japoniniai svarainiai užauga iki 1–1,2 m aukščio. Jie gerai jaučiasi ir dera saulėtoje vietoje. Giliai įsiskverbiančios šaknys stabdo dirvos eroziją ir augalus aprūpina vandeniu net per didžiausius karščius. Norite nepereinamos gyvatvorės? Dygliai ją padarys kaip tik tokią. Svarainiai lengvai pakenčia karpymą. Jų šakeles galima lankstyti, formuoti.
Lianos
Ypatingą vietą sode užima augalai, tinkami vertikaliam želdinimui. Vaisinių lianų nėra daug. Tai aktinidijos, citrinvyčiai, vynmedžiai. Jie tinka ūkiniams ir kitiems pastatams dekoruoti, atsitverti nuo kaimynų, ūksmingai pavėsinei sukurti. Sodinukų reikės nedaug.
Citrinvyčiai ir aktinidijos – Tolimųjų Rytų taigos lianos. Jų reikalavimai auginimo sąlygoms beveik vienodi. Šioms lianoms patinka gerai nusausinta, nuolat drėkinama humusinga dirva, nepagerinta šviežiomis organinėmis medžiagomis. Citrinvyčiai mėgsta pusiau pavėsį, o aktinidijos – gerai apšviestas vietas.
Pastaraisiais metais mėgėjų sodai be vynmedžių neįsivaizduojami. Palankaus mikroklimato vietovėse jie auginami lauke, kitur – nešildomuose šiltnamiuose. Yra ir visiškai šalčiams ištvermingų formų ir veislių.
Vaismedžiai
Labai dekoratyvūs yra karpomi vaismedžiai. Vakarų Europoje jie paplito prieš pusantro šimto metų. Skrupulingieji vokiečiai ir prancūzai apskaičiavo, kad auginant į kloninius poskiepius įskiepytus vaismedžius gaunamas didesnis, o svarbiausia – geresnės kokybės derlius. Nors darbo sąnaudos didelės, formuojamų sodų ekonominis efektyvumas didesnis.
Mums svarbiausia, kad karpomi medžiai daug gražesni. Gyvasienės, pavieniai medžiai vejoje arba prie sienos sukelia neišdildomą įspūdį. Tačiau puikiai atrodo tik tinkamai suformuoti ir prižiūrimi augalai. Užtenka medį kartą apleisti, ir ateityje klaidas ištaisyti bus labai sunku, o gal ir neįmanoma.
Vaismedžiai gali būti arba laisvų formų, įskiepyti į kloninius poskiepius, arba su interkaliariniu intarpu, arba karpyti. Laiminga išimtimi reikėtų laikyti medžius su natūralia savita laja – kolonines obelis ir kaukazines slyvaites, kriaušes ‘Avgustovskaja Rosa’, kurių siauros lajos atrodo lyg verpstės. Šie augalai pasitenkina minimaliu sanitariniu genėjimu.
Vaisinių ir uoginių augalų naudojimas dekoratyviniais tikslais turi kai kurių ypatumų. Tai ypač pasakytina apie sodinimą ir agrotechniką.
* Pavieniai augalai turėtų būti gerai matomi, todėl sodinami gana laisvai. Apvadas, gyvatvorė ir panašūs želdiniai taip pat turi kelti malonų įspūdį.
* Idealus fonas yra veja arba gyvatvorė, 1,5–2 kartus aukštesnė už pavienius augalus.
* Planuojant želdynus reikėtų nepamiršti, kad daugelį vaisinių kultūrų būtina bent minimaliai nupurkšti cheminėmis medžiagomis, todėl nevertėtų po paviene obelimi arba veltininės vyšnios krūmeliu sodinti žemuogių arba daržovių apvado.
* Svarbiausia – tinkama priežiūra. Tik gerai prižiūrimi ir suformuoti augalai teikia estetinį pasigėrėjimą.
