Vaistinių augalų priežiūros ypatumai
Dirvą vaistiniams augalams geriausia paruošti rudenį, o anksti pavasarį reikia įterpti perpuvusio komposto. Pirmaisiais augimo metais paprastai leidžiama jiems sustiprėti, derlius imamas kitąmet. Daugiau drėgmės ir šilumos reikia bazilikams. Šaltesnę vasarą jie geriau auga šiltnamyje. Greitai įsišaknijančius mairūnus, čiobrelius, įvairių rūšių mėtas, pipirmėtes, vaistinius kiečius tenka saugoti, kad pernelyg neišsiplėstų. Kai kuriuos iš jų būtina genėti.
Prieš žydėjimą apkarpyti raudonėliai, mėtos, melisos, mairūnai, sukatžolės iki rudens duoda antrą derlių. Vaistinės ramunės, medetkos skinamos visą vegetacijos laikotarpį. Sausesnę vasarą agurkles reikėtų palaistyti. Drėgnesnėje dirvoje vėliau formuojasi žiedynai, auga stambesni lapai. Agurklių lapai skinami nuo tada, kai išauga 3–4, iki žiedynų formavimosi pradžios.
Kalendros žydi ilgai, sėklos subręsta ne vienu metu. Subrendusios lengvai nubyra. Tad šie augalai pjaunami su stiebais, kai 60–70 proc. sėklų paruduoja.
Po žydėjimo apkarpyti čiobreliai, juozažolės sparčiau leidžia šoninius ūglius. Nuskynus sunykusius žiedus, agurklės, builiai, šventagaršvės nebrandina sėklų, bet auga toliau, ilgiau žydi.
Apnikus kenkėjams, dera naudoti tik žmogui nekenksmingus insekticidus. Amarus, voratinklines erkutes galima nuplauti vandeniu. Kai kurie žolynai patys geba prisišaukti pagalbą. Gelsvių žiedai vilioja vapsvas, kitus amarus naikinančius vabzdžius, agurklių, bazilikų ir daugelio kitų – bites. Vaistinių augalų fitoncidinės ir insekticidinės medžiagos padeda kaimynams apsiginti nuo kai kurių kenkėjų, naikina grybinių ligų sporas, bakterijas.
Pixabay nuotr.
