Valome kaminą, kol ne vėlu!
Kokybiškai kaminą išvalys tik profesionalus kaminkrėtys. Tam, kad jo paslaugos nekainuotų brangiai, dalį darbo galime pasidaryti patys. Tereikia žinoti keletą taisyklių ir pasirūpinti apsaugomis – juk teks dirbti aukštai.
Scenarijai – vienas už kitą „geresni“
Kiekvienas kietojo kuro katilas gamina suodžius. Tokia realybė ir nieko nepadarysi. Vis dėlto suodžių kiekis – kūrentojo reikalas. Kiek jų susidarys, priklausys nuo kūrenimo būdo. Atminkite: kuo mažiau dūmų, tuo mažiau suodžių. Užtenka kelias savaites kūrenti drėgnomis malkomis, kuriose daug sakų, ir ant kamino sienelių nusės didelis kiekis akimirksniu užsidegti galinčių suodžių. Tad patarimas išsivalyti kaminą keturis kartus per metus – ne iš piršto laužtas.
Galima išgirsti ir sakant, kad užtenka prasivalyti kaminą kartą per metus, prieš prasidedant kūrenimo sezonui. Vis dėlto dažnas valymas gali išgelbėti ne vieną gyvybę: tokiu būdu anksčiau pastebėsite įtrūkius, kitus kamino pažeidimus, kurie gali sukelti nelaimę. Niekas nenubaus už tai, kad neišsivalėte kamino, tai – Jūsų asmeninis reikalas. Tačiau nepamirškite, kad šio darbo ignoravimas gali lemti visą gyvenimą kaupto turto praradimą.
Kad kaminą reikėtų pravalyti, apie tai jis praneša pats. Pirmiausiai, susikaupus net ir nedideliam suodžių sluoksniui, sumažėja trauka. Kiek prastesnis scenarijus laukia tada, kai dalis susikaupusių suodžių atsiklijuoja nuo kamino ir, nukritę žemyn, beveik užkemša kamino angą. Katilas kūrenasi, dūmams nėra kur pasidėti, tad jie, kartu su smalkėmis, skverbiasi į katilinę. Tik laiko klausimas, kada jie pateks į gyvenamąsias patalpas…
Tekstas – Tomo Vaškevičiaus.
Visą straipsnį rasite žurnalo „Mano sodyba“ rugsėjo numeryje.
