Vandens telkinys pavėsyje
Vandens telkinys pavėsyje, atsižvelgiant į jūsų požiūrį, gali būti palaiminimas arba… prakeiksmas. Galbūt jums patinka natūraliai apžėlusi pakrantė, paslaptingi šešėliai, gyvybingas upelio čiurlenimas po paparčių lapais, o gal norite krištolo skaidrumo, žiedų gausos… Pirmuoju atveju vandens telkinėlį be vargo išsikasite ir šešėlingame sodybos kampelyje, o antruoju – verčiau jam paieškoti geresnės vietos.
Pusšešėlis dažniausiai tinka
Vandens telkinio gyventojams svarbu, ar jis yra apšviečiamas. Be to, žaidžiant saulės spinduliams, šis sodybos elementas atrodo patrauklesnis, linksmesnis. Vis dėlto nei labai saulėta vieta, nei visiškas pavėsis nėra pačios tinkamiausios vietos vandens telkiniui. Geriausiai tinka dalinis pavėsis. Jeigu mažą dirbtinį tvenkinį iškasite saulėtoje vietoje, pakrantę užpavėsinkite – apsodinkite aukštesniais augalais, kad šie mestų šešėlį ant vandens. O kol jie augs, pastatykite laikinus pinučius. Tvenkiniai, kurių gylis 1 m ir daugiau, gali tyvuliuoti ir saulėtoje vietoje, nes vandens temperatūra per daug nepakils.
Pusšešėlyje tvenkinys gyvuos puikiai, o štai visiškame pavėsyje geriau iškasti negilų, mažesnį (pavyzdžiui, tokį, kuriame telpa apie 1 000 l vandens). Priežiūros darbų bus gerokai daugiau, bet jei esate pasiruošę – sumanymo neatsisakykite.
Jeigu vandens telkinys yra šiaurinėje sodo dalyje, kur didžiąją dienos dalį viešpatauja pavėsis, sodinkite drėgmę mėgstančius ir šviesai nereiklius pakrančių augalus. Teks atsisakyti žuvų. Joms reikia apie 6 valandas tiesioginės saulės per parą. Varlės, tritonai mielai ieškosi pavėsingos aplinkos. Dar šešėlingesnėje vietoje tiks nedidelis, siauras upelis. Krokliukui daliniame šešėlyje gerai, nes raibuliuojantys purslai kartais sužibės nuo saulės spindulių.
Atminkite, kad pavėsyje būna vėsiau, tad žiemą tvenkinukas greičiau ir giliau įšals, o vėliau atitirps. Jei ketinate auginti kokias nors žuvytes, geriau, kad jis būtų gilesnis nei 1,20 m.
Po medžių ir krūmų lajomis
Argi gali būti kas geriau, nei atsipalaiduoti medžių šešėlio dengiamame poilsio kampelyje, žiūrint į sodrią žalumą ir raibuliuojantį vandenį? Vargu. Bet jei šiek tiek domėjotės tvenkiniais, ko gero, savojo nė nebandysite kasti prie didelių medžių ar krūmų. Baisioji tiesa – jie ne tik sudaro visišką pavėsį, bet ir lapais teršia vandenį. Be to, tokiomis sąlygomis greitai dauginasi dumbliai, todėl turėsite daugiau papildomo darbo. Kai kitos išeities nėra, tenka prisitaikyti. Nukritusius lapus reikės išgriebti specialiu įrankiu, periodiškai pakeisti dalį vandens. Kitaip organinės medžiagos pradės irti ir išskirs nuodingą metaną, todėl augalai blogai augs.
Joks apželdintojas nerekomenduos kasti tvenkinio po medžiais. Žinoma, tai priklauso nuo specialisto, jo išmonės, gebėjimo neišgąsdinti užsakovo, paaiškinti ir patarti, kaip prižiūrėti vandens telkinį, parinkti augalus, ir šeimininko ryžto. Visiškai teisingai – seni medžiai, svyrantys virš tvenkinio, sukelia rūpesčių, tačiau ir šiuo atveju kai ką padaryti įmanoma.
Kasant tvenkinį būtina atsižvelgti į du pagrindinius dalykus. Labai didelės šaknys gali pradurti izoliacinį audeklą. Tad kasdami duobę rūpestingai jas ir kitus aštrius daiktus pašalinkite. Jei naudojate aukštos kokybės ir reikiamo storio medžiagą, mažiau tikėtina, kad medžio šaknys augdamos pradurs ją. Vis dėlto, prieš klojant į duobę specialų audeklą, vertėtų patiesti ir apsauginę medžiagą. Kai kurie sodybų šeimininkai įsigudrina net įdėti seną kilimą, bet geriausiai tinka specialios apsauginės plėvelės, plastikinės formos.
Krintantys lapai, šakos, žiedai, sėklos pablogina vandens kokybę. Apsaugai galima naudoti specialų tinklą. Jeigu tvenkinys nedidelis, jį nesunkiai uždengsite. Tinklas nėra būtina nuolatinė apsaugos priemonė: atvažiavote į sodybą, norite tvenkiniu grožėtis – nudengiate. Nuolat jį pridengtą laikote tuo metu laiku, kai nuokritų būna daugiausia, t. y. pavasarį (žiedai) ir rudenį (lapai). Jums pagelbės ir paprastas sietelis su ilga rankena.
Sodinkite augalus, kuriems pakanka negausios šviesos
Dauguma pelkinių ir vandens augalų pirmenybę teikia saulei. Sodininkai žino, kad vandens lelijoms ji tiesiog būtina. Nemažai šių augalų yra šviesamėgiai. Saulės jiems reikia apie 6 valandas. Kai kurioms veislėms užtenka ir 4 valandų. Pirkdami augalus to pasiteiraukite pardavėjų. Tikėtina, kad labiau grožėsitės lapija, o ne gausiais žiedais.
Mažiau saulės lankomoje, pavėsingoje vietoje, prie pat vandens, drėgnoje dirvoje, įsikurs įvairiausi augalai. Tai pelkinė puriena (Caltha palustris), pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria), pelkinis vėdrynas (Ranunculus lingua), plačialapis šaukštis (Petasites hybridus), pelkinė neužmirštuolė (Myosotis scorpioides). Prie vandens, visiškame ir daliniame pavėsyje augs paprastasis arunkas (Aruncus dioicus), kiškiagrikis (Luzula nivea), paupinis jonpapartis (Matteuccia struthiopteris), sibirinis (Iris sibirica) ir geltonasis (I. pseudacorus) vilkdalgiai, melsvės (Hosta), alūnės (Heuchera), burbuliai (Trolius), įvairių rūšių paparčiai (Dryopteris), plačialapis (Typha latifolia) ir siauralapis (Typha angustifolia) švendrai, ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris), paprastoji nendrė (Phragmites australis) ir kt.
Pixabay nuotr.
