Varteliai – privatumo simbolis
Paprastai kiemo varteliai yra individualus kiekvienos sodybos šeimininko pasirinkimas ir sprendimas. Kartais atrodo, kad vieni kaimynai su kitais net konkuruoja, kieno vartai ar varteliai gražesni, įdomesni, įmantresni. Gal ir verta, prieš gaminant vartelius savo sodybos kiemui, apsidairyti aplinkui, paieškoti įdomesnių sprendimų kitur.
Kam bent kartą teko apsilankyti karmeličių vienuolyne, tas žino, kad norint ten patekti, reikia praeiti pro vienuolyno vartus. Juos atidaro ir uždaro vienuolė vartininkė. Šie varteliai yra ryškiausias privatumo (nuosavybės) simbolis.
Tokiu pat ryškiu simboliu gali tapti ir mūsų kiemo ar sodo varteliai. Jie apibrėžia teritoriją, kurioje galioja tik tos teritorijos šeimininko norai ir įpročiai. Varteliai gali daug pasakyti apie sklypo valdytojus. Vieni patraukia dėmesį patraukliu paprastumu, kiti – turtingumu ir rašto sudėtingumu.
Mediniai varteliai – draugiškiems žmonėms
Kaimiškuose darželiuose varteliai dažniausiai gaminami iš medžio. Kartais tai būna trumpi, neįrėminti, tarpusavyje sutvirtinti rąstai. Tokių vartelių funkcija – atriboti privačią teritoriją nuo kelio. Šie varteliai nerakinami, nes kaimynas iš kaimyno nevogs, o svetimų ir nepažįstamų žmonių vietovėje retai teužklysta.
Miestuose yra kitaip. Čia varteliai užkerta kelią neprašytiems svečiams, todėl yra solidesni. Jiems pagaminti naudojama tvirta mediena – lentelės ar storos lentos, susuktos varžtais ar sukaltos vinimis. Tokie varteliai daug sunkesni, vyriais tvirtinami prie stabilių ir tvirtų stulpų.
Tekstas – Onos Daujotienės. Nuotrauka – Pixabay.
Visą straipsnį skaitykite žurnalo „Mano sodyba“ 2020 metų kovo numeryje.
