Varvekliams – ne!
Kaip išvengti ledo pokštų, ir ką daryti, kai šaukštai jau po pietų?
Varveklių sankaupos
Ledo sankaupos ant stogo krašto, pasireiškiančios kaip ištisinės varveklių sankaupos, susidaro veikiant trims veiksniams:
• varvekliams formuotis palanki lauko oro temperatūra;
• ant stogo susikaupęs sniego sluoksnis;
• namo šilumos pratekėjimas.
Varvekliai formuojasi tada, kada aukščiau esančios stogo dalies išorinio paviršiaus temperatūra yra aukštesnė nei 0 °C, o žemiau esančios – minusinė. Kad apatinė stogo dalis būtų atšalusi, lauko oro temperatūra taip pat turi būti neigiama (šiuo atveju kalbama apie vidutinę oro temperatūrą tam tikru laiko periodu). Sniegas, susikaupęs ant šiltesnės stogo dalies, paviršiaus temperatūrai pakilus aukščiau 0 °C, pradeda tirpti ir vandens pavidalu teka žemyn. Pasiekęs vėsiąją stogo dalį, jis užšąla ir štai Jums – varveklis! Tačiau toliau – dar įdomiau. Varveklių sankaupa, maitinama vis atitekančio vandens, nuolatos auga. Blogiausia naujiena – ta, jog ilgainiui dėl skirtingų stogo paviršiaus temperatūrų ir susidariusio ledo reljefo vanduo užsilaiko ir nedideliais kiekiais tiesiog lieka telkšoti, niekur nenutekėdamas. Vandens molekulės ima skverbtis į stogo konstrukciją ir gali pridaryti nemažos žalos. Drauge tai didina pelėsio formavimosi ir plitimo riziką, poveikio medienos struktūroms, sienoms, interjero ir eksterjero apdailai galimybę. Gali būti pažeistos ir žaibosaugos, komunikacinės įrangos, kritulių vandens nutekėjimo sistemos.
Tekstas – Juliaus Vieversio.
Visą straipsnį skaitykite žurnalo „Mano sodyba“ sausio numeryje.
