Vegetatyvinis spygliuočių dauginimas
2019 m. 17 balandžio d.
Skiepijamos dažniausiai įvairios žemesniais ar aukštesniais medžiais augančios spygliuočių dekoratyvinės formos, kurių negalima padauginti sėklomis: melsvaspyglės, pilkaspyglės, geltonspyglės, koloniškos, glaustašakės, svyruoklinės ir kt. Populiariausias ir dažniausiai dekoratyvinės sodininkystės praktikoje naudojamas būdas – skiepijimas ūgliuku, priglaudžiant šerdį prie brazdo.
.png)
* Tinkamiausias laikas šiam darbui lauke – balandžio mėnuo, šiltnamyje – vasaris ir kovas.
* Ūgliai paruošiami vasario mėnesį ir iki skiepijimo laikomi sandariame maišelyje šaldytuve arba specialioje ledo duobėje po sniegu.
* Pirmiausia žirklutėmis, aštriu skiepijimo ar skutimosi peiliuku nuo ūgliuko pašalinami spygliai, paliekant kuokštelį prie viršūninio pumpuro. Kartu nubraukiami ir šoniniai pumpurai. Nuvalytas ūgliukas turėtų būti 8–10 cm ilgio. Taip paruoštas, jis atsargiai įstrižai įpjaunamas iki šerdies, 1–2 cm žemiau viršūninio pumpuro, toliau – išilgai šerdies, apačios link, kur vėl įstrižai pašalinama likusi nereikalinga dalis. Išilginio pjūvio ilgis turėtų būti 3–8 cm. Analogiško ilgio pjūvis, nuvalius spyglius žemiau viršūninio pumpuro, padaromas ir poskiepio viršūniniame ūglyje. Tik šiuo atveju pjaunama ne iki šerdies, o tik iki brazdo.
* Paruoštas įskiepis atsargiai priglaudžiamas prie poskiepyje padaryto pjūvio ir standžiai aprišamas polietileninės plėvelės juostele. Jam prigijus ir pradėjus augti, poskiepio viršūnėlė su pumpurais atsargiai pašalinama, paliekant nedidelį kambliuką. Polietileninė juostelė nuimama tik įskiepiui ir poskiepiui visiškai suaugus.
* Šiuo būdu skiepijamos įvairios kėnių, eglių, pušų, maumedžių dekoratyvinės formos (melsvaspyglės, pilkaspyglės, geltonspyglės, koloniškos, glaustašakės, svyruoklinės…). Poskiepiams geriausiai tinka rūšis, iš kurių šios formos yra kilusios.
* Skiepijant dekoratyvines formas labai svarbu tinkamai, atsižvelgiant į įskiepio rūšį ar formą, parinkti skiepijimo aukštį. Rutuliškoms, koloniškoms ir glaustašakėms formoms jis turi būti nuo 1 ir 1,5 m, svyruoklinėms – aukščiau (1,5–3 m), o melsvaspyglėms, pilkaspyglėms ir geltonspyglėms – 0,2–0,5 m.
Norėtųsi priminti, kad skiepijimo sėkmė labai priklauso nuo skiepytojo įgūdžių ir atidumo. Visi pjūviai pagal galimybes turėtų būti padaromi per kartą (netaisant), jų negalima liesti pirštais. Skiepijimo peilis turi būti labai aštrus. Prieš imantis darbo jį reikia dezinfekuoti spiritu. Kad įskiepis ir poskiepis sėkmingai suaugtų, jų storis ir pjūvių plotis turi atitikti. Be to, labai svarbu, kad kuo geriau sutaptų įskiepio ir poskiepio apačia.
