Vejos žolių mišiniai
Vejos žolių mišinio sudėtyje paprastai būna kelios rūšys: vienos auga kuokštais, kitos plinta atžalomis ir greitai padengia išplikusius plotus, trečios stiebiasi aukštyn. Sėkloms sudygus ir praėjus kuriam laikui, įsitvirtina tos žolės, kurioms augti konkrečioje vietoje sąlygos yra palankiausios – vyksta tam tikra konkurencinė kova. Mums rūpi, kad veja būtų tanki, atspari ligoms, o dažnas reikalavimas – kad pakęstų mindžiojimą. Trumpai aptarsime kai kurias žoles, įeinančias į mišinių sudėtį.
Pievinė miglė (Poa pratensis). Tai daugiametė šakniastiebė vidutinio ankstyvumo varpinė žolė, sudaranti lygią ir tankią velėną. Pievinė miglė nereikli dirvožemiui, tačiau blogiau auga priesmėlyje. Gerai ji įsitvirtina drėgnose, derlingose dirvose. Pavasarį anksti atželia ir suformuoja tankią vidutinio lapuotumo veją, kuri labai gerai pakelia intensyvų mindžiojimą. Pievinės miglės toleruoja ir rūgščią, ir neutralią dirvą (pH 4,0–8,0).
Raudonasis eraičinas (Festuca rubra). Tai žema daugiametė šakniastiebė varpinė žolė, per metus užauginanti tankią velėną, kurios spalva mažai keičiasi skirtingais metų laikais. Labai nereikli klimato sąlygoms ir dirvoms, gerai auga ir rūgščiuose, sausuose dirvožemiuose, ant kalvų. Raudonasis eraičinas gerai žiemoja ir atželia, atsparus sausroms. Dažnai sėjamas sausesnėse vietose, kur blogiau auga pievinė miglė.
Yra ir keletas vejoms tinkamų raudonojo eraičino porūšių. Kuokštinis suformuoja itin tankius žemus kerus. Šakniastiebinis raudonasis eraičinas krūmydamasis leidžia požeminius šakniastiebius, užpildo tuščius vejos plotus ir sudaro puresnę velėną.
Šiurkštusis eraičinas (Festuca trachyphylla). Puikiai toleruoja pavėsį, druskingą dirvą, žemą pjovimą. Jis gerai auga lengvuose, smėlinguose, nederlinguose dirvožemiuose. Veja būna žemaūgė, smulkialapė. Pasėta puikiai įsitvirtina, auga lėtai, anksti sužaliuoja pavasarį.
Daugiametė svidrė (Lolium perenne). Tai daugiametė, retais kerais gerai besikrūmijanti, žema varpinė žolė. Geriausiai įsitvirtina nerūgščiuose priemolio dirvožemiuose. Ji puikiai žiemoja, pavasarį anksti atželia ir gerai auga visą sezoną. Ilgiau išsilaiko derlingesniuose, ilgiau drėgmę išlaikančiuose ir gausiai azotu tręšiamuose dirvožemiuose. Pakenčia mindymą, toleruoja pavėsį, sudaro tankų žolyną.
Paprastoji smilga (Agrostis capillaris) yra žemaūgis augalas, turintis vidutinio pločio lapus. Smilgos krūmijasi, išleisdamos neilgus požeminius šakniastiebius ir trumpus antžeminius ūglius (palaipas) ir labai sutankėja. Joms tinkamiausi derlingi, smulkios struktūros, drėgni, silpnai rūgštūs ar neutralios reakcijos dirvožemiai. Šiek tiek pakenčia sausras, rūgščias ir smėlingas dirvas. Smilgos vidutiniškai atsparios mindymui.
