Veltininė vyšnia – kryžmadulkė
Lietuvoje auginama veltininė vyšnia (Cerasus tomentosa Wall.), dažnai vadinama pūkuotąja, yra apie 2 m aukščio krūmas ar neaukštas medelis. Soduose ji mėgiama sodinti ir dėl dekoratyvumo, ir dėl skanių vaisių. Uogos ovalios ar apvalios, šviesiai raudonos, labai trumpais vaiskočiais, ant šakelių išsidėsto gana tankiai. Svarbu žinoti, kad ši rūšis kryžmadulkė. Augdami pavieniui toli vienas nuo kito, medeliai prastai dera. Žiedai gerai apsidulkina tik tada, kai jie būna pasodinti grupėmis po kelis. Mažiausiai turi būti 3–4 augalai, tarp kurių palikti apie 2–3 m atstumai. Juos apdulkina bitės ir vėjas.
Šios rūšies vyšnios formuojasi tik ant jaunų šakelių. Kad vaismedžiai geriau derėtų ir uogos būtų stambesnės, reikia tinkamai suformuoti sodinukus. Paliekamos trys pagrindinės apatinės šakos. Iš jų išaugs antrosios ir trečiosios šakos. Taip suformuotus sodinukus gerai apšviečia saulė, o uogos būna saldesnės, stambesnės. Jos prisirpsta birželio pabaigoje ar liepos pradžioje ir ilgai kabo ant šakelių, nenukrenta. Krūmą reikia nuolat atnaujinti – išpjauti senas, nulūžusias, mažai derančias šakas.
Paprastai veltininės vyšnios dera 15 metų, o tinkamai prižiūrimos, nuolat vis atjauninamos – iki 20 metų. Gerai prižiūrimos, jos atsilygina gausiu derliumi – po 15–20 kg kaulavaisių.
