Vėlyvas pavasaris bijūnams patiko: išplėstoje VDU Botanikos sodo kolekcijoje šiemet išaugo milžinai
„Ar jau pražydo bijūnai?“ – tai klausimas, į kurį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo darbuotojams pastarąjį mėnesį teko atsakinėti dažniausiai. Puošnių žiedų išsiilgusiems lankytojams turime puikią žinią: taip, didysis bijūnų žydėjimas jau prasidėjo! Dar puikiau tai, kad šiemet bijūnai išaugo tiek skaičiumi, tiek vešlumu: kolekciją papildė net 150 naujų kolekcinių numerių (rūšių ir veislių), o dėl vėlyvo, bet palankaus pavasario ir tinkamos agrotechnikos bijūnai labai suvešėjo.
Šiemet Botanikos sodo bijūnų kolekcija buvo papildyta 150 naujų kolekcinių numerių.
„Iš šių naujokų įrengėme naują įvairiaspalvių bijūnų ekspoziciją, kuri žydės geltonais, koraliniais žiedais. Tiesa, jų dar teks palaukti, nes augalai šiemet šviežiai pasodinti. Dar viena nauja ekspozicija sukurta sukomponavus bijūnus su rožėmis – tokiu būdu siekiame ekspozicijose pademonstruoti augalų pritaikymo želdynuose idėjas,“ – pasakoja VDU Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.
Tuo tarpu šiuo metu sode masiškai skleidžiasi žoliniai ir tarpsekcijiniai (žolinių ir sumedėjusių bijūnų hibridai) bijūnai. Vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Žibutė Baškienė pastebi, kad dėl vėsaus ir lietingo pavasario bijūnai pradėjo žydėti vėliau: „2019 metais į naujas ekspozicijas perkelti bijūnai šiemet gerokai nustebino ypatingu vešlumu ir aukščiu. Matyt, jiems patiko puikiai pritaikyta agrotechnika ir lietingas pavasaris bei po jo plūstelėjusi šiluma. Ir nors veislės, kurios paprastai žydėdavo jau gegužės pirmoje pusėje, šiemet žiedus skleidžia tik birželio pradžioje, bet tokio gausaus žydėjimo iš tiesų buvo verta laukti“.
Sode tęsiama selekcinio darbo tradicija
Iš viso sode eksponuojama apie pusė tūkstančio bijūnų rūšių ir veislių. Galima išvysti ne tik naujausias modernias, neįprastomis spalvomis bei formomis akį traukiančias veisles, bet ir itin senus bijūnus – pavyzdžiui, Prancūzijoje sukurtus ‘Laura Dessert’ (1913 m.), ‘Albâtre’ (1885 m.), ‘Duchesse de Nemours’ (1840 m.).
Kadangi vienas iš VDU Botanikos sodo tikslų – lietuviškų augalų veislių išsaugojimas, net pusė reprezentatyvios salos ploto skirta Lietuvos selekcininkų išvestoms veislėms, kurių dalis yra saugomos, priskirtos Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams (ANGI). Lankytojai gali pasigrožėti net dvidešimt penkiomis Jono Tarvydo ir Emilijos Tarvydienės, šešiomis – kolekcininko, selekcininko Kęstučio Vyšniausko bei devyniolika – Onos Skeivienės išvestų veislių.
Mokslininkė daktarė Ona Skeivienė, pati dirbusi Botanikos sode Kaune, visą gyvenimą paskyrė bijūnų kolekcionavimui ir selekcijai. Vėliausiai žydi jos sukurta veislė ‘Profesorius Grybauskas’, kurios žiedai vertinami floristų, nes puikiai tinka tiek puokštėms, tiek džiovinimui. Ankstyviausiai žydintis – ‘Maironis’: ši veislė kiek lepesnė, mažiau atspari grybinėms ligoms.
„Mano galva, dr. Ona Skeivienė laikytina viena garsiausių gėlininkių Lietuvoje, palikusi gilų įspaudą mūsų gėlininkystės selekcijos istorijoje, pradėjusi dirbti Botanikos sode dar A. Regelio laikais ir išlaikiusi aukštą profesinę kartelę visą gyvenimą,“ – pastebi dr. Arūnas Balsevičius.
Selekcinis darbas VDU Botanikos sode tęsiamas ir toliau: saloje galima pamatyti augančius atrinktus perspektyviausius sėjinukus, kol kas pažymėtus tik numeriais. Pavadinimai jiems bus suteikti veislių registracijos metu. Iš viso šiuo metu jų yra atrinktos kelios dešimtys.
„Nereikėtų pamiršti, kad apskritai bijūnas yra brangi gėlė – juk jį užauginti iš sėjinuko gali užtrukti ir dešimtmetį, o dauginti kerus taip pat galima tik kas ketvertą-penketą metų. Todėl nenuostabu, kad retas, ypatingas naujos veislės bijūnas gali kainuoti ir kelis šimtus eurų. O susirinkti privačią, vertingą bijūnų kolekciją būtų išties brangus malonumas. Tuo tarpu tarpsekcijiniais hibridais praturtinta VDU Botanikos sodo bijūnų kolekcija jau gali būti vadinama nacionaline – tiek pagal jos turimų kolekcinių numerių dydį, tiek pagal įvairovę ir apimtį,“ – tvirtina dr. A. Balsevičius.
Atgimimą patirianti gėlė
Pastaraisiais metais bijūnai patiria tikrą renesansą ir vis labiau populiarėja tiek kaip šventes papuošianti skinta gėlė, tiek kaip išraiškingas gėlynų augalas.
„Ar bijūnas yra senovinė gėlė? Sakyčiau, kad tai Lietuvoje mėgstama, nuo seno auginama, o pastaruoju metu patirianti tikrą atgimimą gėlė. Juolab kad auginti šį augalą išties lengva – jis nei labai lepus, nei itin reiklus, vienoje vietoje gali augti 15-20 metų. Vestuvėse, krikštynose, įvairiuose renginiuose didingi bijūnų žiedai jau kuris laikas yra tapę madinga puošmena,“ – sako Ž. Baškienė.
Įprastai bijūnai žydi nuo gegužės pradžios iki birželio pabaigos. Vienos veislės žydėjimas dažniausiai trunka 5-7 dienas. Viena populiariausių veislių, skirtų skynimui, yra ‘Sarah Bernhardt’. Žiedus skinančius bijūnų augintojus Ž. Baškienė perspėja pernelyg augalo neapskabyti: skindami daug žiedų ilgais žiedstiebiais, sumažinsite lapų masę, augalas nusilps ir kitąmet gali prasčiau augti ir menkai žydėti.
