Vertikalieji sodai

Vertikalieji sodai vis dar gniaužia kvapą. Daugelis tikriausiai esame bent jau nuotraukoje grožėjęsi puikiu pavyzdžiu iš Paryžiaus – gyvomis Quai Branly muziejaus augalų sienomis, sukurtomis prancūzų mokslininko Patricko Blanco. Panašių pavyzdžių, be abejonės, pasaulyje yra ne vienas, ir jų skaičius vis auga. Populiarėjimo priežastis iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti grynai estetinė ar psichologinė, tačiau iš tiesų svarbus vaidmuo tenka ir ekologijai.

Norisi gyventi vis žaliau

Daugelis esame bent viena ausimi girdėję minint ar matę pasaulio unikaliuosius vertikalius sodus, apie kuriuos pastaruoju metu išties daug rašoma ir kalbama. Ir nors šio puikaus išradimo aukšti realizavimo kaštai dažnai užtveria kelią projektų įgyvendinimui Lietuvoje, bet jau ir pas mus yra puikių pavyzdžių, vienas iš tokių – Vilniaus universiteto Botanikos sodo Žaliasis pastatas.

Tačiau vertikalioji tendencija skverbiasi kelią vis atkakliau ir tampa daug žadančia šiuolaikinio miestiečio viltimi, žaliąja aktualija, apie kurią verta sužinoti daugiau. Kodėl? Priežastis paprasta: laisvo, žmogaus neužgrobto ploto Žemėje vis mažėja, gyvenamieji rajonai vis labiau plečiasi, o gamtai vietos lieka vis mažiau arba ir nelieka visai. Tačiau jau esame patyrę, kokią neigiamą įtaką didmiesčio žmogui daro atitolimas nuo gamtos, natūralios žalumos trūkumas. Vertikalieji sodai – ekologiškas sprendimas, leidžiantis pratęsti erdvę į aukštį. Sakykite, ar didelis skirtumas, ar augalų grožiu mėgausimės leisdami žvilgsniui slysti horizontaliai, ar klaidžioti aukštyn žemyn – vertikalia plokštuma? Svarbiausias efektas – žalumos, gyvosios gamtos artumas bus pasiektas bet kokiu atveju.

Reikšmė ekologijai

Tačiau ar nauda – vien psichologinis efektas? Anaiptol. Klaidinga būtų manyti, kad vertikalieji sodai kuriami vien dėl estetinio ir psichologinio komforto miesto gyventojui. Mokslininkai vardija daugybę kitų privalumų: jie taupo erdvę, kuria privatumą, mažina dulkių ir oro teršalų kiekį, apsaugo nuo temperatūros kraštutinumų ir triukšmo, didina biologinę įvairovę. Išties neblogas sąrašas, ar ne? Juolab kad vertikalusis apželdinimas naudotas jau prieš šimtmečius ar net tūkstantmečius!

Neužmirškime ir dar vienos pozityvios savybės – sienas apauginant augalais, lengva užmaskuoti neišvaizdžias, senas, išbyrėjusias vietas. Labai svarbi ir kita ekologinės miestų plėtros ypatybė – energijos naudojimo ir šiltnamio efekto mažinimas. Nustatyta, kad saugodami pastatą nuo vėjo, augalai žiemą šildymą gali sumažinti 25 %, o vasarą dėl šešėlio ir pastato vėsinimo oro kondicionavimas gali būti sumažinamas nuo 50 iki 75 %.

Vertikalieji ūkiai

Vertikaliųjų sodų principą bandoma perkelti ir į žemės ūkį. Kolumbijos universiteto profesorius, biologas Dicksonas Despommieris teigia, kad jis leistų išauginti gausius maisto produkcijos kiekius, nepaverčiant jautrių ekosistemų kultūrinėmis, taigi jų nesunaikinant. Tai nereiškia, kad būtina pulti auginti daržoves ant sienų, tiesiog raginama paaukštinti šiltnamį. Teigiama, kad pagerėtų vertikaliųjų ūkių funkcionalumas, o jų pastatai netgi galėtų virsti gražiu architektūros objektu ir teiktų pasididžiavimą savo apylinkėms. Taigi vertikaliųjų ūkių šalininkų tikslas – padaryti ūkių objektus patrauklius visais aspektais: tiek praktiniu, tiek estetiniu, vizualiuoju.

Esama ir gerokai mažesnio mastelio pažangių pavyzdžių: daugelis sodininkų sugeba išauginti gana nemažai produkcijos visai mažuose žemės ploteliuose. Vertikaliai augančius augalus jie tvirtina naudodami špalerius, tinklus, virves, stulpus, kartais kombinuodami su paaukštintomis lysvėmis. Kai kurie augalai patys vejasi aplink atramas, kitus reikia pririšti. Visiems jiems reikia kur kas mažiau erdvės. Ir nors vieno augalo derlius mažesnis, tačiau iš kvadratinio metro yra gerokai didesnis. Žinoma, nepamirškime ir trūkumų – kadangi vertikaliai augantys augalai iškelti, jie greičiau išdžiūsta ir reikalauja daugiau vandens nei kad auginami įprastai. Tačiau galima įžiūrėti ir šiokį tokį privalumą – greitas džiūvimas gali užkirsti kelią grybelinėms ligoms, ypač, jei augalas joms yra neatsparus.

Paprastos idėjos mėgėjui sodininkui

Paieškokite paprasto medinio, metalinio ar net tinklinės vielos žardelio. Jei ketinsite auginti pupeles ar gėles, pakaks atramą, pavyzdžiui, medinį kuolą, gerai įkalti į dirvą, mažiausiai iki 15 cm gylio. Bet jei sodinsite greitai augantį vijoklinį augalą, užmezgantį sunkius vaisius, išcementuokite pagrindą arba stipriai pritvirtinkite pagrindą prie sienos. Augalus sodinkite prie pat žardelio pagrindo, į dirvą arba indą.

Iš valgomų augalų vertikaliajam sodui tinka vyšniniai pomidorai, vijokliniai moliūgai, pupelės, žirniai ir kt. Kad vaizdas būtų patrauklesnis, tarp daržovių įterpkite keletą žydinčių vijoklinių augalų ar žemuogių. Alternatyva špaleriui gali būti prie sienelės horizontaliai pritvirtinta tvirta lenta ir ant jos pakabintos kabančios pintinės su augalais. Kabinkite vazoną ar pintinę vieną po kitu, sukurdami bokšto efektą. Išimkite viršutinio indo lėkštelę, kad vandens perteklius galėtų nutekėti iš jo į apatinius indus – taip sutaupysite vandens.