Vienmečiai vijokliai: kurie šįmet papuoš Jūsų sodybą?
Artėjant pavasariui sodybų šeimininkai pradeda sukti galvas, kuo gi šįmet papuošti savo valdas. Vijokliai – dažnas pasirinkimas. Trumpai aptarsime kelias jų rūšis. Gal kažkuris sudomins ir Jus?
Vienmečiais vijokliais galima apželdinti ne tik gyvenamuosius pastatus. Gana greitai ir pigiai šiais dangaus užkariautojais užmaskuosite nesimpatišką sandėliuką, paversite meniška netvarkingą pašiūrę, sušildysite atšiaurią sieną, pražydinsite medžio kamieną ar tvorą. Vijokliai nepamainomi ten, kur maža vietos. Jie puošnūs, todėl visus metus teikia estetiškumo ne tik miesto statinių aplinkai, bet ir mielai, šiltai kaimiškai sodybai.
![]() |
Purpurinis sukutis (Ipomoea pupurea )
Auga greitai. Stiebų ilgis 2–3 m. Žydėjimo laikas – birželis–rugsėjis.
Mėlyna spalva nepaprastai mėgiama sode, nes taip žydinčių augalų yra mažai. Purpurinio sukučio žiedai iki 10 cm skersmens, nuo dangaus žydrumo iki rausvai violetinių, rožiniai, balti, margi, o žiotelės baltos. Lapai taip pat dekoratyvūs: širdiški, smailiomis viršūnėmis, dažnai triskiaučiai.
Sukučiais galima apželdinti medžių kamienus, bet geriausia – tvorelę ar sieną rytinėje arba pietinėje namo pusėje. Vertikaliai prie atramos kas 15 cm pririškite kelias virvutes. Augalai mėgsta derlingą žemę. Prie namo sienos, tvoros ar medžio kamieno ji tokia nebus, tad teks pagerinti. Sukučių sėklas prieš sėją reikėtų bent pusę dienos pamirkyti kambario temperatūros vandenyje.
Raudonžiedė pupelė (Phaseolus coccineus)
Auga greitai. Stiebų ilgis 3–4 m. Žydėjimo laikas – birželis–rugsėjis.
Žiedai smulkūs, netaisyklingi, sudaro šluoteles, patrauklios ugninės spalvos. Raudonžiedės pupelės gerai auga ir žydi šviesioje paunksnėje. Sodinamos balkonuose, prie tvorelių, namų sienų, terasų. Gražiai jos atrodo ant arkų, tvorų, medžių kamienų. Sėjamos tiesiai į dirvą gegužės mėnesį. Stambias sėklas reikėtų porą valandų pamirkyti kambario temperatūros vandenyje.
Kvapusis pelėžirnis (Lathyrus odoratus) ‘Cupanii’
Augimas vidutinis. Stiebo ilgis 1,5–2 m. Žydėjimo laikas – birželis–rugsėjis.
Kvapusis pelėžirnis – vienas dažniausių vienmečių augalų. Nuostabaus kvapo žiedų dydis ir spalva priklauso nuo veislės. Mėgsta saulėtas, nuo vėjų apsaugotas vietas. Sėjamas tiesiai į dirvą balandžio pabaigoje ar gegužės mėnesį. Pelėžirniai ūsais kabinasi į bet kokias atramas, randamas kelyje. Ypač gražiai jie atrodo ant vielos tinklo tvorų, vytelių obeliskų. Jei norite, kad vijokliai liptų medine tvora ar siena, ištempkite vielas.
Juosvasėklis moliūgas (Cucurbita ficifolia)
Augimas vidutinis. Stiebo ilgis 3–5 m. Žydėjimo laikas – liepa–rugpjūtis.
Lotyniškas augalo rūšies vardas ficifolia reiškia ‘figos lapas’. Visą vasarą išvaizdi lapija puoš tvoras, pergoles, ūkinius pastatus, o rudeniop sunoks vaisiai. Žiedai oranžiniai su geltonu atspalviu. Juosvasėkliai moliūgai mėgsta saulėtas vietas, derlingą žemę. Vaisiai išauga apie 20 cm pločio, sveria apie 5–6 kg, valgomi. Jų spalva – nuo tamsios iki šviesios žalios, net kreminės. Sėklos irgi valgomos. Kaip ir šilumamėgės cukinijos, šie augalai sėjami į įšilusią dirvą gegužės pabaigoje.