Violetinės spalvos žaismas augalų lapuose
Violetinis augalas įspūdingai atrodo tik kontrastuodamas su aplinka. Taigi žali augalai – puikus fonas. Kuo žaluma šviesesnė – tuo geriau. Kaip fono nenaudokite margalapių, ypač purpuriškai dėmėtų, augalų – jie dėmesį trauks į save, todėl violetinė spalva atrodys tik kaip tamsi dėmė. Svyrantys augalai violetiniais lapais pagyvins blyškias kambario sienas. Jei baldai šviesūs – ryškus akcentas tiesiog būtinas.

Violetinė karalienė – purpurinė tradeskantė (Tradescantia pallida), ypač jos veislė ‘Purpurea’. Seniau šis augalas vadintas purpurine setkreazija (Setcreasia purpurea). Jei tik šviesos pakanka, jos lapai būna sodrios violetinės spalvos. Pavasarį ir vasarą viršūnėse pasirodo nedideli rausvi žiedeliai.
Purpurinė tradeskantė labai nereikli. Jai reikia daug šviesos, o priežiūra minimali. Storoki stiebai kaupia vandens atsargas, todėl trumpas sausras šis augalas gali ištverti. Geriausiai jis auga kompostinėje žemėje, saulėtoje vietoje.
Purpurinė tradeskantė lengvai dauginama auginiais – 10–15 cm ilgio šakelės pamerkiamos į vandenį arba susmeigiamos į drėgną žemę.
Ginuros (Gynura aurantiaca, G. sarmentosa) vadinamos purpurinėmis velvetinėmis gėlėmis. Stiebai, lapkočiai ir lapai apžėlę švelniais violetiniais plaukeliais. Saulės šviesoje violetinė spalva tiesiog švyti. Tamsiuose kambariuose auginamos ginuros greitai praranda spalvą – tampa tamsiai žalios su neryškiu purpuriniu atspalviu. Pavasarį pražysta nedideli geltoni žiedeliai.
Ginuras kelias valandas per dieną turi apšviesti saulė, o vazone žemė turėtų būti nuolat drėgna. Seni augalai nedekoratyvūs, todėl kasmet arba kas dvejus metus juos būtina pakeisti naujais. Ginuros lengvai dauginamos viršūnių ir stiebų auginiais.
Dvispalvė tradeskantė (Tradescantia spathacea) ilgai vadinta dvispalviu rėjumi (Rhoeo discolor). Ji tikrai dvispalvė: apatinė lapų pusė ryškiai violetinė, viršutinė žalia.
Ši kambarinė gėlė nereikli, nekaprizinga. Ji gerai auga ir saulėtoje vietoje, ir išsklaidytoje šviesoje. Vasarą lapų pažastyse, tarp dviejų pažiedžių, ant labai trumpų kotelių skleidžiasi balti žiedeliai su trimis žiedlapiais.
Dvispalvę tradeskantę galima paprasčiausiai pastatyti ant žemės tarp didesnių augalų. Jei norite daugiau violetinės spalvos, kilstelėkite ją iki akių lygio, kad pirmiausia būtų pastebima apatinė lapų pusė.
Kiškiakopūstis (Oxalis triangularis) gerai auga kambaryje, o vasarą – lauke. Ant violetiškai purpurinių lapų švyti šviesesnės dėmės.
Namuose, vazonėlyje, kiškiakopūstis gali augti be ramybės periodo, leisdamas vis naujus lapelius. Lauke ar balkone rudenį, atvėsus orams, jo reikėtų nebelaistyti, o prieš šalnas įnešti į kambarį. Po tokio trumpo ramybės periodo persodintas kiškiakopūstis pradeda sparčiai augti.
Kiekvieną vakarą, temstant, augalo lapeliai susiglaudžia – jis eina miegoti, o rytą vėl išsiskleidžia – pabunda.
Kiškiakopūsčiai gerai jaučiasi ant bet kokios palangės, tačiau kuo šviesesnė vieta – tuo jie gražesni. Šviesioje vietoje pavasarį ir vasarą skleidžiasi kuklūs šviesiai rausvi žiedeliai.
Hibridinės begonijos (Begonia) ‘Benitochiba’ lapų spalva priklauso nuo apšvietimo. Ryškioje išsklaidytoje šviesoje ji violetinė su rausvu atspalviu. Kai tamsiau, išryškėja sidabriški ir žalsvi atspalviai.
Kaip ir kitos lapinės begonijos, ‘Benitochiba’ geriausiai auga šviesioje, bet tiesioginių saulės spindulių nekaitinamoje vietoje, įprastoje kambario temperatūroje. Žiemą temperatūra neturėtų nukristi žemiau 16 ºC. Perdžiovinti ir perlaistyti nepageidautina. Žemė nuolat turėtų būti šiek tiek drėgna. Visos lapinės begonijos būna gražesnės, kai joms neleidžiama žydėti (besiformuojantys žiedynai išskinami). Nesunkiai šie augalai dauginami kero dalimis persodinant arba lapų auginiais.
Strobilantė (Strobilanthes dyeranus, sin. Perilepta dyeriana) nėra populiari, bet užburia žėrinčiais purpuriniais lapais su violetinėmis juostomis. Kuo daugiau išsklaidytos šviesos – tuo ryškesnė violetinė spalva. Apatinė lapų pusė yra patrauklios tamsiai raudonos spalvos.
Šis žolinis augalas nemėgsta karštų tiesioginių saulės spindulių ir sauso oro. Krūmelius, kad gražiai šakotųsi, būtina kasmet genėti. Gražiausios lapų spalvos – jaunų stiebų viršūnėse. Žiedeliai smulkūs, šviesiai violetiniai. Visus metus reikia reguliariai laistyti, kad žemė būtų vidutiniškai drėgna. Nesunkiai dauginama auginiais.