Virš sodybos – bepilotis orlaivis
Ryškus bepiločių orlaivių populiarėjimas vis dar tęsiasi. Labai greitai jie išpopuliarėjo tada, kai imta juos vis dažniau naudoti civiliniais tikslais. Ūkininkai jais apžiūri savo pasėlius, mokslininkai vykdo metrologinius tyrimus, fotografai fiksuoja gražius gamtos vaizdus, šeimos šventes. Tačiau bepiločiai orlaiviai, taip pat kaip ir internetas, priklausomai nuo to, kas jį valdo, gali nešti tiek naudą, tiek žalą. Savaime suprantama, kad, padidėjus šių skraidyklių naudojimo mastui, reikėjo sukurti ir taisykles, kurios suvaldytų skraidyklių valdytojus. Vardijame svarbiausias.
Pasiruošimas skrydžiui
Prieš skrydį bepiločio orlaivio valdytojas privalo susipažinti su visa skrydžių saugos informacija, teisės aktų reikalavimais, vietos savivaldybės ir kariuomenės vado apribojimais, meteorologine situacija (prireikus – ir orų prognoze). Bepiločio orlaivio valdytojas asmeniškai atsako už tai, kad orlaivis būtų techniškai tvarkingas. Prieš kiekvieną skrydį bepiločio orlaivio valdytojas privalo patikrinti visų bepiločio orlaivio valdymo elementų ir jėgainės darbą, įsitikinti, kad visi jo valdymo elementai ir jėgainė veikia tinkamai. Jeigu bepiločio orlaivio valdytojui kyla abejonių dėl bepiločio orlaivio techninės būklės ir / ar meteorologinės situacijos, vykdyti skrydį draudžiama.
Tekstas – Tomo Vaškevičiaus.
Visą straipsnį, su Civilinės aviacijos administracijos Skrydžių priežiūros skyriaus specialisto komentarais, rasite žurnalo „Mano sodyba“ rugsėjo numeryje.
