Virusinės augalų ligos: kaip užsikrečiama?
Augalų virusinių ligų veiklos pasekmės yra tragiškos. Nei gerindami auginimo sąlygas, nei naudodami apsaugos priemones neigiamų pasekmių neišvengsime. Dar yra ir mikroskopinių grybų bei bakterijų sukeliamų ligų, bet jų plitimą ir žalingumą galima pristabdyti, sumažinti. Žinoma, jei nepavėluosime.
Ką privalu žinoti apie virusus
Tarp augalų ligų sukėlėjų ypatingą vietą užima virusai. Žodis virusas kilęs iš lotynų kalbos – virus ‘nuodai’. Mokslas, tiriantis virusus, vadinamas virusologija.
Virusus pirmasis aptiko rusų mokslininkas D. Ivanovskis XIX amžiaus pabaigoje mozaika sergančiuose tabako lapuose. Kaip jie atrodo, pirmieji pamatė vokiečių mokslininkai, XX amžiaus viduryje sukonstravę elektroninį mikroskopą. Paaiškėjo, kad tai labai smulkios, milimikronais matuojamos lazdelių, siūlo arba sferinės formos dalelytės (virionai).
Virusai negamina energijos, nereaguoja į dirgiklius ir yra labai paprastos sandaros organizmai, todėl vadinami neląsteline gyvybės forma. Jie nekvėpuoja, neturi medžiagų apykaitos. Tai pati primityviausia gyvybės forma Žemėje. Patekę į augalo maitintojo ląstelę virusai ima daugintis.
Virusas sudarytas iš nukleorūgšties, kurią supa baltyminis apvalkalas. Nukleorūgštyje slypi genai, kurie svarbūs dauginantis. Virusai dauginasi tik tada, kai įsiskverbia į gyvas ląsteles, kitaip sakant, užkrečia. Jie pažeidžia bet kurį iš ląstelių sudarytą organizmą – žmogų, gyvūną, augalą.
Dar daug neatsakytų klausimų apie virusus. Štai kad ir apie jų prigimtį. Vieni virusus laiko skystu nuodu, kiti – fermentais, treti – ultramikronais.
Augalų apsikrėtimo būdai
Ypač virusines ligas platina vabzdžiai. Migruodami tarp skirtingų rūšių augalų, jie iš sergančiųjų į sveikus perneša virusus ant duriamųjų ir čiulpiamųjų burnos organų paviršiaus arba vėliau iš virškinamojo trakto su seilėmis įleidžia į augalo maitintojo ląsteles. Žmonės taip pat platina juos skiepydami augalus, sėdami ligotų augalų sėklas, sodindami sergančius stiebagumbius, svogūnus, genėdami, rinkdami vaisius. Be to, virusai kontaktiniu būdu su sultimis iš ligoto augalo į sveiką gali patekti per menkiausius sužalojimus. Kai kuriuos iš jų platina parazitiniai grybai, žiediniai parazitiniai augalai. Vanduo taip pat gali būti terpė šiems organizmams sklisti.
Patekę į augalą, virusai greitai dauginasi ir išplinta visuose organuose. Praėjus kuriam laikui nuo apsikrėtimo, pasirodo išoriniai ligos požymiai, dažniausiai mozaikiškos dėmės, dryžligės, deformacijos, nekrozės, žemaūgiškumas.
Iš vabzdžių virusų pernešėjai yra amarai, tripsai, baltasparniai, cikados, blakės, skydamariai, žiogai, vabalai.
Augalai užsikrečia:
Kontakto metu
Sveikas
Sergantis
Liečiantis ir trinantis lapams
Atliekant priežiūros darbus
Su sėklomis
Virusine liga sergantis augalas
Sėkla su virusu
Iš sėklos išdygsta apsikrėtęs augalas
Su žiedadulkėmis
Sergantis medis
Žiedadulkės nuo sergančio medžio patenka ant sveiko medžio piestelių
Užkratas keliauja audiniais
Užkrečia sveiką medį
Pixabay nuotr.
