Viską menantis akmuo kintančioje sodų kūryboje

Nesiliaujant dominuoti natūralistinei želdynų krypčiai, norisi prisiminti amžinąjį elementą, stabilumo simbolį akmenį. Klaidingas įsivaizdavimas ar realybė, kad šiandienos soduose jis yra kiek primirštas, nustumtas į šoną dominuojančių pievos tipo gėlynų? Apie akmens reikšmę šiandienos soduose diskutuojame ir naujausias sodų kūrimo tendencijas aptariame su kraštovaizdžio dizainere Reda Kazokevičiene.

 

 

 

Akmuo sode niekada nebus svetimkūnis

Anot R. Kazokevičienės, daugelis žmonių klaidingai įsivaizduoja, kad natūralistinis stilius – tai pievas primenantys gėlynai, kurių dizainas panašus į olandų dizainerio Pieto Oudolfo sukurtąjį. Iš tiesų šis stilius apima visus tris gamtinius ardus (medžius ir krūmus, žolynus, miško paklotę) su kiekvienam iš jų būdingais biotopais – sausa arba šlapia vieta, pavėsiu, pajūrio zona, paprasta pieva ir kt.

 

 

 

 

Dizainerė teigia, kad kurti tokius želdynus ne tik madinga, bet ir naudinga – bandant atkartoti gamtos fragmentus, iš vietinių augalų sukuriami namai dėl žmogaus veiklos nykstančiai biologinei įvairovei: paukščiams, vabzdžiams ir kitoms gyvybės formoms. Deja, čia nelabai dera įdomesni veisliniai augalai, pavyzdžiui, siauralajai arba rutuliški, svyruoklinė eglė ar blindė.

Kraštovaizdžio specialistė pabrėžia, kad akmuo, kaip ir kiekvienas kūrinys, dera tik prie tam tikros aplinkos. Taigi pievos tipo gėlynuose jis gal ir nelabai tiktų. O štai jei kurtume sauso peizažo sodą iš žemesnių augalų, tikrai galėtume dėti apsamanojusius akmenis medžių ar krūmų pavėsyje. Tai gamtos kūriniai, todėl jie negali būti svetimkūniai, ypač jei natūraliai randami Lietuvoje.

 

 

 

Akmenų komponavimas labiausiai ištobulintas japoniškuose soduose. Pašnekovė pamini keletą esminių japonų sodininkystės taisyklių: grupuojamų akmenų viršūnės turėtų būti skirtingame aukštyje; juos reikėtų ne sudėti eile, o netaisyklingai išmėtyti. Tačiau ji paprieštarauja populiariam požiūriui, neva trečdalį akmens vertėtų įkasti. Aklai laikytis šio reikalavimo nereikėtų – nuo paties akmens priklausys, kiek jį norėsis įkasti: kartais – vos 10 proc., o kitąkart – net 70 proc.

Beje, Europos ir Japonijos soduose akmenų funkcijos gana stipriai skiriasi. Europoje jie dažnai naudojami praktiniams tikslams, pavyzdžiui, ant jų galima atsisėsti, o Japonijoje yra šventi, ant jų niekada nesėdima.

 

 

 

 

Dizainerė pataria atkreipti dėmesį ir į namo architektūrą. Prie jos dažniausiai dera šviesiai pilki, balkšvi ar juodi akmenys. Su raudonais, kurių Lietuvoje yra daugiausia, elgtis derėtų atsargiau, nes juos priderinti sunkiausia. Tokie labiau tinka užmiesčio sodybose, prie medinių, senoviškesnių namų. „Žmonės juos lengviausiai naudoja, nes randa aplinkoje. O mes, dizaineriai, labiau mėgstame nuosaikesnes šviesias spalvas – tokių akmenų yra mažiau, jų rasti sunkiau, bet norint įmanoma“, – savo ilgamete patirtimi dalijasi kraštovaizdžio specialistė.

Indrė Vozgirdaitė

R.Kazokevičienės archyvo, „Shutterstock“, © „iVerde“ / „Green Cities for a Sustainable Europe“ nuotr.

Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2023 m. sausio mėnesio numeryje.


guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Sekluva II

Šiandien

  • Kovo 29, penktadienis.
  • Saulė teka 06:58, leidžiasi 19:50.
  • Mėnulis teka , leidžiasi 06:51
  • Mėnulis Šaulyje 21:51, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis kovo 25 d.
  • Almantė, Bertoldas, Helmutas, Manvydas, Narcizas
  • Lietuvos įstojimo į NATO diena. Didysis penktadienis
  • Lapų diena tęsis iki vėlumos. Genėkite gyvatvores. Sodinkite, sėkite gūžines salotas, gūžinius kopūstus. Laistykite, purkškite, tręškite augalus. Rinkite ir džiovinkite vaistinius, prieskoninius augalus, dilgėles.
  • Jei noragai kovo mėnesį blizga, tai balandžio mėnesį rūdys.

Populiariausi straipsniai

darzoviuseklos

Sekite mus

SS
e-seklos

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius