Viskas apie magnolijų auginimą
Vieta ir sodinimo laikas
Sodinimas nėra toks sunkus darbas, kaip kartais mano nepatyrę sodininkai. Ypač jei žinome keletą nedidelių gudrybių.
Pirmiausia – kaip parinkti vietą? Daugeliui magnolijų kuo puikiausiai tinka paprasta, normali, vidutinio drėgnumo dirva, jei ją šiek tiek parūgštinsime durpėmis prieš sodinimą, o paskui kasmet mulčiuosime. Idealu – rūgštoka (pH 5–6), derlinga, puri, laidi, vidutinio drėgnumo dirva. Visiškai netinka sunkūs, užmirkstantys moliai, nederlingi sausi smėlynai. Kad gausiai žydėtų, reikia bent dalį dienos saulės apšviečiamos vietos, o kad neapšaltų – kuo šiltesnio, apsaugoto nuo vėjų kampelio. Ir, žinoma, erdvės – japoninės magnolijos laja gali siekti 15 m pločio, o daugelio mažesnių krūmų – iki 5 m. Po laja dirva turėtų būti laistoma, mulčiuojama, purenama, taigi nedera šių augalų sodinti prie pat tako ar namo.
Toliau – sodinimas, kuriam tinkamiausias laikas yra balandis. Magnolijų šaknų sistema savotiška – negili, bet labai plati, o šaknys panašios į virves: ilgos, plonos ir beveik nešakotos. Taigi duobes kasame plačias, o gylis priklauso nuo parinktos vietos. Jei dirvožemis sunkus ir nelabai laidus, ant dugno papilame žvyro, ant jo – su dirvožemiu sumaišytų rūgščių durpių, tik tada tolygiai paskleidžiame šaknis. Nedideli augalai įsišaknija nesunkiai, o medelių, kurių kamieno storis 10 cm ar daugiau, taip pat 2 m pločio krūmų geriau visai nekankinti ir nepersodinti.
Prižiūrėti nesudėtinga
Priežiūra, jei magnolijos pasodintos tinkamoje vietoje, visai nesudėtinga.
* Jaunus sodinukus reguliariai, o senesnius – per sausras reikia laistyti, atsargiai ravėti ir mulčiuoti durpėmis, pavasarį patręšti kompleksinėmis trąšomis. Žiemai augalus būtina pridengti eglišakėmis, ypač kol maži. Tai visi priežiūros darbai.
* Negenėkite! Jei neapskaičiavote vietos ir magnolija nebetelpa, kovo mėnesį prie atšakos išpjaukite vieną kitą stambesnę šaką. Tačiau karpydami ar formuodami krūmą dar porą metų nesulauksite žiedų.
* Ligoms, kenkėjams ir užterštam orui šios gražuolės pakankamai atsparios, tad dažniau lankysite savo augintines norėdami jomis pasigrožėti, o ne pasirūpinti.
* Didžiausias magnolijų augintojų košmaras – vėlyvos pavasario šalnos. Žiedpumpurius nuo šalčio neblogai saugo „kailinukai“ – pūkuoti dengiamieji žvyneliai, bet jau pradėję skleistis žiedai po šalnų dažnai paruduoja ir nubyra. Prieš numatomą šaltą naktį krūmus galima apdengti šiaudais, eglišakėmis, popieriumi ar sena antklode, po jos – apipurkšti šaltu vandeniu, bet šios priemonės ne visada padeda.
Auginimas vazonuose
* Daugumą nedidelių magnolijų galima auginti vazonuose. Jie turėtų būti dideli, nelabai gilūs, bet platūs: bent dvigubai platesni negu sodinant išskleistos sodinuko šaknys.
* Substratas – purus ir rūgštokas (tinka mišiniai rododendrams ir azalijoms).
* Būtina reguliariai laistyti, tręšti ir vazonus saugoti nuo saulės, nes magnolijos jautrios šaknų perkaitimui.
* Žiemą augalus reikėtų įnešti į vėsią patalpą arba gerai apšiltinti. Ant vazonų užpilti keli maišai purių sausų durpių apsaugos nuo speigų. Jei augalas nebetelpa vazone, geriau jį persodinti į dirvą, o ne ieškoti dar didesnio indo.
Dauginimo gudrybės
Įvairių rūšių ir veislių magnolijų galima įsigyti augalų prekybos centruose. Sodininkai, taupantys pinigus ar mėgstantys viską daryti patys, gali jų užsiauginti.
Sėklas subrandinančios magnolijos (pas mus tik japoninė, kitų rūšių augalai jas užmezga retai) taip ir dauginamos. Nuo rudenį surinktų sėklų nuvalomi raudoni apysėkliai. Tada jos pasėjamos tiesiai į dirvą arba šaltai stratifikuojamos ir sėjamos pavasarį. Sudygsta per 1–2 mėnesius.
Veislių atstoves nesunku dauginti vasaros (pusiau sumedėjusiais) auginiais arba skiepijant į japoninę magnoliją. Rūšinės magnolijos auginiais dauginamos sunkiau. Geltonžiedėms magnolijoms, kaip ir agurkinei, iš kurios jos išvestos, šis būdas netinkamas.