Vokietijoje vyrauja tikras šparagų kultas. Kodėl jų neatželdinus viduržiemy?

Karališkoji daržovė, valgomasis dramblio kaulas, pavasario delikatesas – šiais gražiais žodžiais dažnai šparagus vadina vokiečiai. Jie nekantriai laukia balandžio pabaigos, kai parduotuvėse pasirodo pirmieji augalai. Vokietijoje vyrauja tikras šparagų kultas. Nuo balandžio iki birželio delikatesiniais patiekalais mėgaujasi gurmanai.

Pirmoje straipsnio dalyje aptarėme šparagų naudą ir jų auginimo ypatumus. Čia aptarsime derliaus nuėmimą ir jų panaudojimą virtuvėje.

Naujas derlius viduržiemį

Šparagus galima atželdinti žiemą. Tinka suaugę, sveiki bet kokio amžiaus kerai. Greičiau atželia, gausiau dera augalai su stambesniais, sveikais šakniastiebiais. Spalio mėnesį iškasti kerai, pašalinus pageltusius stiebus, laikomi 0–2 Cº temperatūroje, dėžėse, užpilti 5–7 cm storio komposto sluoksniu.

Lapkričio mėnesį patalpa pradedama šildyti. Palaipsniui oro temperatūra keliama nuo 8–10 iki 18 ºC šilumos. Substratas visą laiką turi būti drėgnas, patalpa vėdinama. Tręšti nereikia, nes ūgliai vartoja šakniastiebiuose sukauptas maisto medžiagas. Po poros savaičių paaugusius ūglius galima pjauti kas 3–4 dienos.

Virtuvės kvapai

Prieš verdant šparagus reikia nuskusti. Skusti jie pradedami nuo viršūnės. Plaunami lediniu vandeniu, kad išvirę būtų balti, nepatamsėtų. Verdami ant silpnos ugnies pasūdytame, pasaldintame ar parūgštintame vandenyje stati, surišti. Šis turi apsemti tik drūtgalius, o ūglių galvutės šunta garuose.

Šparagai valgomi virti, kepti, kaip priedas prie mėsos ir žuvies patiekalų, dedami į salotas. Nuoviras labai skanus, tinka sriuboms. Ypač skanūs šparagai, apiberti žiupsneliu čiobrelių ir apšlakstyti citrinų sultimis. Šios daržovės tinka apkepams (su ryžiais, varške), pieniškoms sriuboms.