Vynuogių priežiūra gegužę
Žiedų jūrai sode nubangavus, laikas sodinti vynuoges atviromis šaknimis (vazonuose augančias – iki pat rudens). Kai tik dienos temperatūra pasieks 15–20 °C šilumos, o dirvos – 7–10 °C, kibkite į darbus. Vietą šiam ilgaamžiui sodo augalui parinkite gerai apgalvoję, nes vėliau persodinti bus sudėtinga. Tiks saulėta, dažniausiai pietinė, pietvakarinė pusė, apsaugota nuo žvarbių žiemos vėjų. Atsakingai paruošiame duobes iš rudens ir bent 60×60 cm dydžio. Dirva puri, gerai aeruota ir derlinga, pH 6,5–7,5 (neutralus). Sodindami vynuoges, skiepus paliekame apie 5 cm virš žemės. Vaško nulupti nereikia. Sodinukai augdami patys iš jų išsilukštens. Tręšti ir purkšti herbicidais pirmaisiais metais nepatariama, o pasirodžiusius žiedus išskinti būtina dėl tos pačios priežasties kaip ir vaismedžiams.
Kad sulauktume tinkamo derliaus, pasidomėkite vynuogių veislėmis. Jei sodinsime lauke, vertėtų įsigyti šalčiui atsparios veislės sodinuką. Jei turime didelį šiltnamį, jame jau galime pasodinti desertinę vynuogę, kuri šalčiui lepesnė, tad ir jos priežiūra kitokia. Vynuogės skirstomos į desertines, desertines besėkles ir skirtas vynui. Vyno gamybai rinkitės sunokstančias vienu metu, o desertines – skirtingo nokimo laiko, kad derliaus sezonas būtų kuo ilgesnis ir šimis uogomis galėtume mėgautis kuo ilgiau.
Veislės taip pat skiriasi uogų dydžiu ir forma, spalva ir odelės storiu. Tad tereikia išsirinkti ir pasisodinti jums labiausiai patikusią. Kai kekės spindės saldumu, o Dionisas (graikų mitologijoje – vynuogių, vyndarystės, ekstazės dievas), pasidabinęs skeptru ir vynuogienojais, palaimingai šypsosis netoliese, nusišypsokime ir galbūt kitais metais jau užsiveisime visą vynuogyną. Tad linkiu produktyvių darbų ir dar saldesnių triūso vaisių.
