Vynuogių sodinimas, laistymas ir tręšimas

1. Lencas Mozeris (1905–1978) knygoje „Vynuogininkystė kitaip“ („Weinbau einmal anders“, Eigenverlag, 1950) rašo apie jaunų sodinukų tręšimą: „Būtent jaunas krūmas su sąlygiškai silpna, menkai išsivysčiusia šaknų sistema reikalauja pavasarinio tręšimo. Didelė klaida jaunus sodinukus laikyti pusbadžiu ir tik po 3–4 metų pradėti tręšti. Augalai, kuriems trūksta maisto medžiagų, lėtai vystosi ir daugiau nukenčia nuo ligų ir kitų negandų. Jie daug greičiau iššąla žiemą ir vėliau sunokina derlių.“ Kitų vynuogininkų nuomone, pirmaisiais metais tręšti sodinukų nevalia.
Ką apie jaunų vynmedžių tręšimą manote Jūs?

2. Pasak L. Mozerio, formuojant aukštakamienes vynuoges labai svarbu pokrūmiuose sėti sideratinius augalus. Net ravėti nebūtina – tegu žaliosios trąšos auga kartu su piktžolėmis. Tai labai pagerina dirvožemio kokybę, jis tampa derlingesnis. Žymusis austrų vynuogininkas nesutinka, kad vynuogės geriau auga, kai pokrūmiuose nėra nė vienos žolelės.
Kitą nuomonę šiuo klausimu turi Latvijoje esančio medelyno „Vīnogu Dārzs“ savininkas Edgaras Zihmanis: „Pasodintas vynuoges dengiu juoda plėvele pirmiausia dėl to, kad neaugtų piktžolės, taip pat ir dėl to, kad įšiltų žemė. Jei veša piktžolės, jos atspindi apie 30–40 proc. saulės spindulių energijos, todėl net ir tinkamoje vietoje pasodinta vynuogė tiesiog neauga. Negalima po vynuogėmis auginti ir gėlių – reikia, kad aplink visą laiką būtų juoda žemė arba paklota juoda plėvelė. Atminkite, jog vynuogėms netinka joks mulčias, o ypač nupjauta vejos žolė.“
O kaip elgiatės Jūs? Dengiate pokrūmius plėvele, leidžiate augti žolėms ar sėjate sideratinius augalus? Kuris sprendimas teisingiausias?