Žemaitukai – universalūs ponių klasės arkliukai

Apžvelgiant 20 metų žemaitukų atkuriamojo darbo laikotarpį, reikia pastebėti, kad šis darbas buvo ypatingai sunkus, nes 1994 metais, ekspedicijų metu, Lietuvoje buvo rasti tik 4 suaugę eržilai ir 26 kumelės bei 12 jauniklių prieauglio, iš kurių tik 3 buvo eržiliukai. Dauguma jų augo Vilniaus valstybiniame žirgyne ar buvo kilę iš šios bandos. Žemaitukų populiacijos skaitlingumui padidinti didelės įtakos turėjo 1994–1995 m. skirta valstybės parama naujo valstybinio selekcinio branduolio suformavimui ir palaikymui LSMU Gyvulininkystės institute bei specialių funkcijų saugant žemaitukus Vilniaus valstybiniame žirgyne sustiprinimui. Didžioji dauguma veislinės medžiagos iš šių selekcinių branduolių paplito pas privačius augintojus.
Atkuriant žemaitukų veislę bei siekiant nutolinti artimą giminingumo laipsnį, buvo nuspręsta praplėsti veislės genealoginę struktūrą, kuriant naujas eržilų linijas. Tam Gyvulininkystės institute buvo atlikti išsamūs veislės tyrimai, parengta naujų linijų kuriamojo darbo metodika bei vykdomas veislinis selekcinis darbas, plėtojant senas ir kuriant naujas eržilų linijas. Šiam darbui vadovavo prof. J. S. Šveisčio doktorantė V. Garbačiauskaitė (dabar Macijauskienė). LSMU GI buvo vykdomas veislinis selekcinis darbas su dviem naujai kuriamomis linijomis, panaudojant po vieną stambiųjų žemaitukų ir estų vietinės veislės eržilą. Arabizuotos linijos kūrimo darbu užsiėmė Vilniaus valstybinis žirgynas, vadovaujamas tuometinio žirgyno direktoriaus S. Svetlausko.

Tekstas ir nuotraukos – RŪTOS ŠVEISTIENĖS, LSMU Gyvulininkystės institutas.