Židinys – erdvė, kur gimsta namų jaukumas
„Taip jau susiklostė, kad domėjimąsi židiniais perėmiau iš tėvo, kuris beveik visą savo gyvenimą paskyrė šiai ypatingai, daugumos žmonių vertinamai ir mėgstamai interjero daliai. Mūsų šeimoje židinys – tai ne tik asociacija su jaukumu ar ramybe, šiluma. Pirmiausia – tai pagrindinė šeimos susibūrimo vieta: Kalėdos ir kitos šventės, dovanos, svarbių klausimų aptarimas, susitaikymas, džiugių naujienų pranešimas, staigmenos ir tradicijos. Auginame tris sūnus – patys linksmiausi mūsų vakarai prabėga prie židinio. Židinius turi beveik kiekviena mūsų gausios giminės šeima – tiek mano, tiek žmonos artimiesiems tai yra be galo svarbus namų kampelis!
Dūmtraukio įrengimo gidas
Norintys lietingus rudens ir žvarbius žiemos vakarus leisti jaukiai besimėgaujant gyvu ugnies šokiu, apie tai turėtų pagalvoti iš anksto, dar projektuodami būstą. Vienas iš svarbiausių dalykų, įrengiant židinį, yra dūmtraukis, nuo kurio priklauso židinio vieta ir trauka.
Židinys vis dažniau tarnauja kaip pagrindinis šilumos šaltinis. Svarbu pabrėžti, kad dūmtraukį rekomenduotume statyti namo centre – tuomet šiluma sklis tolygiai, susidarys geresnė trauka. Prieš montuodami židinį, šeimininkai privalo apsispręsti: ar jie norėtų mėgautis šiluma tik vienoje patalpoje, ar jausti ją sklindančią visame name.
Renkantis ugniakurą, būtina atsižvelgti į židinio galingumą, šildomos patalpos plotą ir pastato šilumos nuostolius. Jei pastatas gerai izoliuotas, pakanka vieno kilovato židinio šilumos galios sušildyti 10 kv. m plotą. Jei namas senesnis, šilumos prireiks dvigubai daugiau (du kilovatai / 10 kv. m). Dar vienas ne mažiau svarbus pastebėjimas – nuo prijungimo prie ugniakuro vietos, dūmtraukis turi būti ne žemesnis nei 5 m aukščio, o jo skersmuo atitikti ugniakuro techniniame aprašyme nurodytus parametrus.
Kalbėjosi Olesia Narimanidzė.
Visą straipsnį rasite žurnalo „Mano sodyba“ rugsėjo numeryje.
