Žiedadulkių alergenai: „Vilnius sveikiau“ specialistų rekomendacijos vasaros pradžiai

Pirmasis vasaros mėnuo šienlige sergantiems žmonėms yra išbandymų laikotarpis: maloniai sušilęs oras kviečia plačiai praverti langus, bet į kvėpavimo sistemą patekę žiedadulkių alergenai ne tik apsunkina miegą, bet ir trikdo kasdienę veiklą. Vilniaus sveikiau: geros savijautos biuro specialistai kartu su Šiaulių universiteto mokslininkais informuoja, ką turime žinoti apie sezonines alergijas ir kaip nuo jų apsisaugoti.

 

 

Žolės yra pagrindiniai šiuo metu Lietuvoje žydintys ir jautriems asmenims alergiją galintys sukelti augalai. Jų žiedadulkių gausumas priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Sausas ir saulėtas oras yra palankus žiedadulkių barstymui, o lietus laikinai sumažina žiedadulkių krūvį. Svarbu žinoti, kad lietus ant žemės nusodina ore kybojusias žiedadulkes, kurios išdžiūvusios vėl pasklinda ore. Taip gali būti sukeliama žiedadulkių koncentracija net tose vietose, kur jų neturėtų būti. Perkūnija žolių žydėjimo laikotarpiu sukuria papildomą apkrovą, nes žolių garso banga suplėšo žolių žiedadulkes. Iš jų aplinkoje pasklinda ir ore labai išauga alergenų (jautrumą sukeliančio baltymo) kiekis. Kai kuriems žmonėms tai gali sukelti alerginę astmą.

Žiedadulkių poveikis sveikatai gali būti kontroliuojamas. Vėjo apdulkinamų augalų žiedadulkėse esantys baltymai – alergenai išsiskiria susidarius tam tikroms aplinkybėms. Svarbi yra drėgmė ir temperatūra. Ore pasklidusios žiedadulkės patenka į akis, su įkvepiamo oro srautu – į nosį arba burną, kur palanki terpė alergenui ištrūkti iš ląstelės. Siekiant išvengti alerginės reakcijos, svarbu, kad žiedadulkių alergenai nepatektų ant gleivinių. Iš pirmo žvilgsnio užduotis gali atrodyti gana nesudėtinga: reikia likti patalpose. Deja, mokslininkai yra pastebėję, kad, didėjant žiedadulkių koncentracijai lauke, reikšmingai išauga jų kiekis patalpose.

 

Kaip žiedadulkės patenka į patalpas?

Pagrindiniai keliai šie: praverti langai, vėdinimo sistemos, drabužiai ir naminiai gyvūnai. Mokslininkai, analizuodami, kodėl beveik visą laiką patalpose praleidžiantys žmonės vis dėlto yra pažeidžiami žiedadulkių alergenų, atlieka įvairius tyrimus. Keletas praktiškai naudingų pastebėjimų gali sumažinti žiedadulkių patekimą į kambarius ar darbo aplinką.

Nereikėtų langų plačiai atverti, nes su oro srautu į patalpas patenka apie 75 proc. tuo metu lauke esančio žiedadulkių kiekio. Tuo tarpu, jei langą atveriame pakreipdami, t. y. veriame tik viršutinę jo dalį, žiedadulkių koncentracija išauga ne daugiau nei 20 proc. Vėdinti reikia trumpai ir stebėti, kad vėjas nepūstų tiesiai į langą. Kitas svarbus aspektas – vėdinimo sistemos, kurios ne tik įsiurbia, bet ir sulaiko žiedadulkes ir alergizuojančių mikroskopinių grybų sporas. Taigi, gali būti, kad, net ir nesant lauke žiedadulkių, jų gali plūstelti iš ventiliacinių angų. Jas ypač kruopščiai valyti reikia patalpose, kuriose yra vaikų.

Patalpose žiedadulkių kiekis gali padidėti ir dėl ant lauke dėvimų drabužių (arba džiūvančių skalbinių) susikaupiančių žiedadulkių, ypač jei vaikščiojama nešienautose pievose. Kailyje įstrigusių žiedadulkių gali parnešti lauke pavedžioti augintiniai. Tyrimai rodo, kad, iššukavus augintinius iki įsivedant į juos patalpas reikšmingai sumažėja žiedadulkių kiekis patalpoje.

 

Ką dar galima padaryti, kad sumažintume žiedadulkių alergenų poveikį?

Verta pasirūpinti, kad jūsų artimiausioje aplinkoje (namo kieme, parke kur einate pasivaikščioti) žolė būtų nupjauta laiku, t. y. iki pradedant žydėti. Jei tenka žolę pjauti Jums patiems, dėvėkite nosį ir burną dengiančią kaukę bei akinius (gali būti nuo saulės). Grįžę namo, pasikeiskite drabužius, nusiplaukite veidą ir išsiplaukite nosį. Nesineškite namo žydinčių augalų.

 

Kada žiedadulkių mažiau arba jų poveikis silpnesnis?

Žiedadulkių poveikis žmogui yra labai individualus, todėl sveikatos klausimus geriausia aptarti su gydytoju alergologu. Įrodyta, kad žiedadulkių įvairovė ir gausumas daugiausia priklauso nuo vietinių augalų fenologijos (žydėjimo laiko). Bet tai ne absoliuti tiesa. Šiemet Šiaulių universiteto aerobiologai nustatė, kad beržo žiedadulkių gausu buvo iki pat pirmosios birželio mėnesio savaitės pabaigos. Susiklostė tokios meteorologinės sąlygos ir atmosferos reiškiniai, kad Suomijoje bei Rusijoje žydinčių beržų žiedadulkės gausiai iškrisdavo Lietuvos teritorijoje.

PASYFO mobilioji programėlė yra tinkama priemonė stebėti, ar žiedadulkių krūvis kelia riziką sveikatai. Registruoti programėlės vartotojai gali gauti personalizuotą informaciją, prognozę trims dienoms ir gali planuoti kiekvieno sveikatai tinkamą buvimo lauke laiką.

 

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

 

Pixabay nuotr.


guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Sekluva II

Šiandien

  • Kovo 29, penktadienis.
  • Saulė teka 06:58, leidžiasi 19:50.
  • Mėnulis teka , leidžiasi 06:51
  • Mėnulis Šaulyje 21:51, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis kovo 25 d.
  • Almantė, Bertoldas, Helmutas, Manvydas, Narcizas
  • Lietuvos įstojimo į NATO diena. Didysis penktadienis
  • Lapų diena tęsis iki vėlumos. Genėkite gyvatvores. Sodinkite, sėkite gūžines salotas, gūžinius kopūstus. Laistykite, purkškite, tręškite augalus. Rinkite ir džiovinkite vaistinius, prieskoninius augalus, dilgėles.
  • Jei noragai kovo mėnesį blizga, tai balandžio mėnesį rūdys.

Populiariausi straipsniai

darzoviuseklos

Sekite mus

SS
e-seklos

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius