Kalėdų kvapai: žvaigždanyžiai ir čiobreliai
Žvaigždanyžiai – saldoko skonio prieskonis, į Europą atkeliavęs XV amžiuje. Jis ypač populiarus Kinijoje. Tai džiovinti aštuoniakampės žvaigždės formos vaisiai su sėklomis. Jie renkami ne visiškai sunokę nuo visžalio medžio ar krūmo – tikrojo žvaigždanyžio (Illicium verum), natūraliai paplitusio Šiaurės Amerikoje, Rytų ir Pietryčių Azijoje, auginamo Indokinijoje. Manoma, kad anksčiausiai šį prieskonį ėmė vartoti kinai ir japonai.
Maistui gardinti tinka žvaigždanyžių sėklos. Tačiau piktnaudžiauti nereikėtų – nuo per didelio jų kiekio maistas gali apkarsti ir tapti neskanus. Sveikų ar maltų sėklų dedama į kiaulienos, jautienos, paukštienos ir daržovių patiekalus, saldžias vaisių sriubas, košes, pudingus, pyragus ir kitus konditerijos gaminius, nealkoholinius gėrimus, kisielius, kompotus, padažus, karštą vyną, prieskonių mišinius, marinatus. Daugelyje šalių mėgiama juodoji arba žalioji arbata su cinamonu ir žvaigžanyžiais. Šie prieskoniai puikiai dera su gvazdikėliais, imbieru, juodaisiais pipirais, vanile. O jei malonų kvapą norite justi namuose kasdien, žvaigždelių įmaišykite į pasirinktą sausą kvapųjį mišinį.
Žiemą peršalę, kosėdami ar tiesiog norėdami sušilti geriame karštą čiobrelių (Thymus) arbatą. Šių žemučių žolynų galima įsigyti parduotuvėje ar vaistinėje, užsiauginti sode ar vasarą prisirinkti pievoje. Taigi kvapnių vaistų visada bus po ranka.
Čiobreliuose yra eterinių aliejų, kartumynų ir kitų medžiagų, tad jais šviežiais ar džiovintais pagardintas maistas maloniai kutena ir nosį, ir gomurį. Šio prieskonio beriama į mėsos, žuvų ir ankštinių daržovių patiekalus, dešras, sūrius, sriubas (ypač tinka jukai), padažus, salotas, keptas bulves, majonezą. Be to, jis pagerina sūdytus agurkus ir pomidorus, įvairias raugintas ir marinuotas daržoves.
Pixabay nuotr.
