Žydinčios gyvatvorės: pasirengimas, sodinimas ir priežiūra

Uždanga nuo smalsių praeivių akių – žalias spygliuočių fonas, lapuočių gyvatvorė ar laisvai augantys krūmai su žiedų fejerverkais? Įdomių variantų daugybė, tad kiekvienam sodui atsiras tinkamas. Jei mėgstate natūralumą, pavasarį sodinkite spalvingas žydinčias gyvatvores.

Mažiau darbo

Šios gyvatvorės ne tik gražiai žydi, bet ir laisvai auga. Tai reiškia, kad jos genimos ir prižiūrimos, stengiantis palaikyti gražią formą, reguliuoti žydėjimą, aukštį, tankumą ir vešlumą, atjauninti, bet neformuojamos.

Karpomos gyvatvorės priešingai – ne tik genimos, bet ir formuojamos, kad būtų taisyklingos geometrinės formos. Nepamirškite: jos žy­di men­kai ar­ba vi­sai nežy­di.

Laisvai augančios gyvatvorės dažniausiai būna vienaeilės, sudarytos iš vienos rūšies augalų. Tačiau galima sodinti skirtingai arba skirtingu laiku žydinčius krūmus, maišyti juos su lapuočiais ar spygliuočiais. Skiriamos žemos, vidutinio aukščio ir aukštos gyvatvorės. Dauguma žydinčių krūmų yra vidutinio aukščio.

Renkamės augalus

Spalvingoms nekarpomoms gyvatvorėms tinka tankūs augalai gana nedideliais lapeliais, atsparūs nepalankioms oro sąlygoms ir gražiai žydintys. Atminkite, kad jos ge­riausiai atrodo sau­lė­to­je vie­to­je. Taigi pirma išsiaiškinkite augalų poreikius. Svarbus apšvietimas, dirvos derlingumas, laidumas, sudėtis ir drėgnumas.

Skirtingų augalų poreikiai yra skirtingi, tad konkrečiai vietai reikia parinkti pačius tinkamiausius. Jeigu gyvatvorė ne vienarūšė, o mišri, visiems jos augalams sąlygos turi būti panašios. Dirvos sudėtį galima šiek tiek pakeisti. Išsiaiškinkite, kiek gyvatvorei numatyta vieta gauna saulės skirtingu dienos ir metų laiku, nes to pakeisti negalėsite.

Gy­va­tvorėms daž­niau­siai par­duo­da­mi 2–3 me­tų augalai. Jų šak­nys tu­ri turėti kuo dau­giau smul­kių šak­ne­lių.

Gyvatvorės sodinimas

Pirmiausia įkalkime kuoliukus ir prie jų pririškime ištemptą virvutę. Pagal ją iškaskime apie 40‒60 cm gylio griovį, kad laisvai tilptų augalų šaknys. Nederlingą dirvožemį galima pagerinti juodžemiu, kompostu, durpėmis, o sunkų – smėliu. Išrinkite daugiamečių piktžolių šaknis. Jei sau­sa, prieš ­be­riant že­mę į griovį pa­tar­ti­na įpil­ti tru­pu­tį van­dens.

Platūs krūmai svyrančiomis šakomis sodinami rečiau. Rekomenduotiną atstumą tarp jų galite apskaičiuoti patys. Suaugusio augalo aukštis (metrais) padauginamas iš 2 ir padalijamas iš 3. Pavyzdžiui, pilkoji lanksva (Spirea x cinerea) užauga iki 1,5 m aukščio. Pagal formulę atstumas tarp jos krūmų būtų 1 m, t. y. 1,5 x 2 : 3 = 1 m. Gylis turi būti toks, kad šak­nų kak­le­liai nekyšotų pliki dirvos pa­vir­šiu­je. Ne­ge­rai, jei­gu jie bus ir per gi­liai. Už­žer­tą že­mę rei­kia ge­rai ap­spaus­ti ir pa­lais­ty­ti.

Tinkamas metas sodinti žydinčią gyvatvorę – pavasaris (balandis–gegužės pradžia) ir ruduo (rugsėjis ir spalio pradžia). Pavasarį tai daryti geriausia iki pumpurų sprogimo arba jiems sprogstant, bet ne vėliau.

Priežiūros ypatumai

Skirtingos žydinčios gy­va­tvorės pir­muo­sius 2–3 me­tus pri­žiū­ri­mos vie­no­dai. Pir­ma, svarbu lai­ku išravėti piktžo­les, kad jos neuž­gož­tų jau­nų so­di­nu­kų, ir supu­ren­ti dirvą ap­link. An­tra, neperdžiovinkite. Lais­ty­ti reikia pe­ri­odiš­kai, ypač pir­ma­me­čius augalus. Dėl vandens stygiaus jie būna silpnesni, labiau puolami ligų ir kenkėjų.

Pirmaisiais metais gyvatvorės netręšiamos. Vėliau kiekvieną pavasarį reikia naudoti mineralines trąšas, bet saikingai. Naudinga paberti komposto.

Krūmai genimi tik tada, kai įsišaknija. Pa­va­sa­rį paso­dintos gy­va­tvorės ūglius patrumpinkite 1/3 (daugumos lapuočių). Per vasarą susidarys daug naujų ūglių. Antraisiais metais jie patrumpinami perpus. Po poros metų gyvatvorė atrodo vešlesnė.

Daugumą suaugusių krūmų genėti būtina. Pavasarį žydintys genimi iškart po žydėjimo, vasarą žydintys – žiemos pabaigoje arba anksti pavasarį, iki vegetacijos pradžios.