Krokosmija - Crocosmia

Ilgus metus jos vadintos montbretėmis (Montbretia). Nors dabar pastarasis vardas laikomas tik sinonimu, yra nemažai augintojų gėles vadinančių tik šiuo senuoju vardu.

Gėlynuose dažniausiai auginama tikroji krokosmija (Crocosmia x crocosmiiflora), kuri yra tarprūšinis geltonosios krokosmijos (C. aurea) ir C. pottsii hibridas. Tikrosios krokosmijos veislės žydi įvairių atspalvių žiedais. Garsioji ʻLuciferʼ turi oranžiškai raudonus, ʻSunglowʼ – ryškiai geltonus, ʻEmily McKenzieʼ – dvispalvius. Ir dar daug įvairių veislių nuo geltonos iki oranžinės ir oranžiškai raudonos spalvos žiedais pamatysite gėlynuose. Aukštos veislės sodinamos soduose, o žemas, skiekiančias 60-70 cm, galima auginti lauko vazonuose.

Tikrųjų krokosmijų auginimas būtų labai paprastas, jei tik jos nebūtų jautrios stipriam žiemos šalčiui. Kiek gali atlaikyti šios gėlės, vieningos nuomonės nėra. Vienuose šaltiniuose minima kritinė temperatūra –17 °C, kituose – –23 °C.

Retos, bet žymiai ištvermingesnės šalčiams yra plačialapė krokosmija (C. masoniorum) ir C. paniculata. Šios tikrai galėtų žiemoti mūsų soduose neiškastos, o tik pridengtos.

Krokosmijų žiedynai ne tik puošia gėlynus, bet ir mėgstami kaip skinamos gėlės. Įvairūs oranžiniai atspalviai puikiai tinka rudeninėms puokštėms, kurios ilgai išsilaiko vazose.