Sukilis plunksninis - Epipremnum
Tai labai artima skindapams gentis, pagrindinis jų skiriamasis bruožas yra tik sėklų skaičius. Tačiau, kadangi šie augalai namuose nežydi ir sėklų neužaugina, belieka pasitikėti botanikų informacija. Plunksninis sukilis (E. pinnatum) anksčiau vadintas skindapu (sin. Scindapsus aureus). Šis sukilis savo tėvynėje – Azijos ir Indonezijos atogrąžų miškuose – yra labai stambi liana, užauganti iki 40 m aukščio, turinti 40–60 cm ilgio plunksniškai suskaidytus lapus. Vazoniniai sukiliai – visai kitokie. Tai jaunatviškos (juvenilinės) formos augalai nedideliais, iki 20 cm ilgio lapeliais. Augalai užauga iki 10–12 m aukščio, laipioja atsiremdami stiebais ir orinėmis šaknimis. Pati dažniausia veislė – ‘Aureum’, turinti geltonomis dėmėmis išmargintus lapus. ‘Neon’ lapai – žalsvai geltonos spalvos. Gražios, bet jautrios yra veislės ‘Marble Queen’, kurios lapai – beveik balti, su mažomis žaliomis dėmelėmis, ir ‘N’ Joy’, turinti baltus lapų kraštelius.
Priežiūra. Pati nereikliausia veislė ‘Aureum’ gali augti labai įvairiomis sąlygomis, tik labai tamsiuose kambariuose ūgliai ištįsta, o lapai pažaliuoja ir sumažėja. Šią veislę vasarą galima išnešti į balkoną, bet prie atviro oro reikia pratinti palaipsniui, be to, reikėtų vengti vidurdienio saulės spindulių. Lauke galima laikyti, kol oro temperatūra nenukrenta žemiau 15 ºC. ‘Marble Queen’ yra jautri, jai reikia drėgno oro ir daug išsklaidytos šviesos. Persodinami kas 2–3 metus; per ilgas šakas pavasarį galima nukirpti.
Dauginimas. Labai lengvai dauginamas stiebo auginiais (jie įsišaknija drėgnoje žemėje arba vandenyje) arba atlankomis.
