ŠVENTMEDIS - Clerodendrum

Dažniausiai auginamas iš Vakarų Afrikos kilęs Tomsono šventmedis (C.  thomsoniae) – iki 4 m aukščio krūmas besivejančiais ūgliais. Žydi pavasarį. Lapų pažastyse išauga didelės kekės žiedų, jų raudoni vainikėliai kyšo iš baltų taurėlapių. Žiedams nubyrėjus, taurelės parausta ir išsilaiko iki vasaros vidurio. Kitų rūšių šventmedžiai gali augti kaip krūmai ar lianos. Retesni yra pilnavidurius žiedus turintis kvapusis šventmedis (C. fragrans) bei Bungės šventmedis (C. bungei).

Priežiūra. Šventmedis auginamas šviesioje vietoje prie rytinių ar vakarinių langų. Vidurdienio saulė vasarą gali nudeginti lapus. Pavasarį ir vasarą laistomas dažnai, kad neišdžiūtų žemė; tręšiamas kas savaitę. Vasarą gali augti lauke, nekarštame pusšešėlyje. Rudenį laistomas vis mažiau. Gerai žiemoja nelabai šiltame kambaryje (apie 15°C). Nors tada numeta dalį lapų, bet vėliau gausiau žydi. Laikomus šiltai šventmedžius reikia kartais apipurkšti vandeniu. Ir vėsiai, ir įprastoje kambario temperatūroje per žiemą laikomus šventmedžius laistykite saikingai – tik kai pradžiūsta žemė. Vasario mėnesį – kovo pradžioje būtina nugenėti (tai skatina žydėjimą) ir pradėti gausiau laistyti, tręšti. Persodinami kas du – tris metus.

Dauginimas. Tomsono šventmedį labai lengva dauginti auginiais. Pavasarį augalą nugenėjus, 10–15 cm ilgio šakelės lengvai įsišaknija pamerktos į vandenį. Į vazonėlius sodinamos po dvi – tris. Sėklas užmezga labai retai. Jos sėjamos iš karto po dvi – tris į atskirus vazonėlius.

Plačiau apie vijoklinius augalus galite rasti žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 50 – „Vijokliai kambariui ir balkonui“.