Poznanės oranžerija

Poznanės oranžerijos turtai

Poznanė – labai senas, gražus ir be galo įdomus miestas, kur istoriniai paminklai organiškai susilieja su naujoviškumo apraiškomis. Popiežius Jonas Paulius II yra sakęs, kad būtent čia „prasidėjo Lenkija“. Gamtos stebuklus vertinantys žmonės mielai vaikštinėja po išpuoselėtą botanikos sodą, gražiai apželdintus skverus ir tvarkingus parkus. O tie, kas jaučia nenumaldomą egzotikos troškulį, būtinai pasuka prie Vilsono parko prisišliejusios oranžerijos link.

Istorijos priešaušryje

Vilsono parko ir oranžerijos istorija pradėta rašyti 1834 metais. Miesto ir apylinkių gražinimo draugija šv. Lozoriaus gminos teritorijoje, prie Poznanės, įveisė dekoratyvinių krūmų ir medžių augyną.
Naujoji Miesto sodų taryba 1898-aisiais pasiūlė šį augyną perkelti į miesto periferiją, o vietoj jo įkurti modernų botanikos sodą. Vilsono parko projektą parengė žinomas to meto kraštovaizdžio architektas ir sodininkas Heinrichas Kube. Jį sudarė dvi dalys. Šiaurinė buvo griežto reguliaraus plano, prancūziško stiliaus. Čia suformuotos gėlių lysvės ir pirmosios botaninės kolekcijos. Pietinė dalis – nereguliaraus plano, angliško stiliaus, su tvenkiniu, alpinariumu ir pusiasaliu maloniam poilsiui. 1904 metais išdygo pirmieji stikliniai statiniai, kur pradėtos kaupti vertingos ir turtingos augalų kolekcijos.

Iškilmingos šventės

Ruošiantis Pramonės, amatų ir žemės ūkio parodai, 1910 metais pastatytas maždaug 534 m2 dydžio šiltnamis ir mūrinis pastatas. Centre pasodintos palmės, o šoniniuose flygeliuose išsirikiavo kaktusai ir atogrąžų augalai. Daug jų padovanojo Potockiai iš Będlewo.
Po Lenkijos nepriklausomybės atgavimo 1918 metais Poznanėje ėmė rastis naujas, modernus edukacinės paskirties botanikos sodas. Jis iškilmingai atidarytas 1925-aisiais. Senasis parkas virto miesto parku ir buvo pavadintas JAV prezidento ir Nobelio premijos laureato Thomo Woodrowo Wilsono (1856–1924) vardu.
1928–1929 metais miesto valdžia nutarė perstatyti ir modernizuoti stiklinius oranžerijos paviljonus. Šitaip atsirado unikalus to meto Lenkijoje ir vienas didžiausių Europoje objektas. Pirmasis lankytojas į jį įkėlė koją 1929-ųjų gegužės 15 dieną.
Įsimintina buvo ir dar viena šventė – 1931 metais atidengtas parko globėjo Ignaco Jano Paderewskio paminklas. Jį sukūrė amerikiečių skulptorius Gutzonas Borglumas, iškalęs garsiuosius JAV prezidentų – Džordžo Vašingtono, Tomo Džefersono, Teodoro Ruzvelto ir Abraomo Linkolno – atvaizdus Rašmoro kalno uoloje Pietų Dakotoje.

Nepalankūs laikai

Karo metais oranžerija ir Vilsono parkas smarkiai nukentėjo. Sprogusi aviacinė bomba 1941 metais gerokai apgriovė paviljonus, o 1945-aisiais, vaduojant Poznanę, beveik visiškai sunaikintos vertingos augalų kolekcijos.
Po karo pradėti oranžerijos atkūrimo darbai. 1946-aisiais atidaryti 5 paviljonai, o po metų dar keli. Netrukus Vilsono parkas pervadintas Marcino Kasprzako vardu. Paskui pastatyta Persėjo, gelbstinčio nuo slibino Andromedą, skulptūra.
Dėl pablogėjusio šildymo ir vandens sistemų darbo 1978-aisiais oranžerija buvo uždaryta. Tik po 14 metų ji vėl atvėrė duris lankytojams. Wilsono parkui 1990-aisiais grąžintas senasis vardas. Po ketverių metų jame atidengtas naujas JAV prezidento paminklas.

Smalsu – pasidairyk!

Dabartinis Poznanės oranžerijos plotas – apie 4600 m2. Tai vienas didžiausių šio tipo statinių Europoje. Čia sukaupta per 1000 rūšių ir veislių iš įvairių pasaulio klimato juostų. Viename paviljone eksponuojami prof. Stanislawo Lisowskio Afrikoje surinkti vertingi egzotiniai augalai.
Iš viso lankytojams atviri 10 paviljonų. Jie įrengti atsižvelgiant į klimato zonas, iš kurių kilę augalai. Kolekcijas giria ne tik mokslininkai, bet ir pagrindinių bei vidurinių mokyklų mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, o mokiniai jas noriai apžiūrinėja. Be to, oranžerija yra miestiečių pamėgta susitikimų ir poilsio vieta. Beje, prie kiekvieno augalo yra etiketė, kur nurodytas jo lotyniškas pavadinimas, šeima, atradėjas ir kilmės vieta.
Vos įkėlus koją į atogrąžų paviljoną, akys pasiklysta tarp vešlių šakų, o galva apsvaigsta besižvalgant į aukštus kamienus. Drėgnas ir karštas oras, tiršta žaluma ir skardūs egzotinių paukščių balsai kuria neįprastą atmosferą. Pasijunti patekęs į nepažįstamą pasaulį. Centre puikuojasi paprastoji diksonija (Dicksonia antarctica), australinis taurėpapartis (Cyathea australis). Įdomūs Cycadaceae šeimos augalai: meksikinė ceratozamija (Ceratozamia mexicana), Zamia furfuraceae, mažoji zamija (Zamia fischeri). Gausu įvairių palmių ir kitų retenybių: sabalpalmė (Sabal minor), Livistona chinensis, Coccothrinax crinita, Carludovica palmata, indinis laukras (Quisqualis indica), plunksninis smidras (Asparagus plumosus), Ravenala madagascariensis… Įspūdingai atrodo žalią Ficus pumila siena, kuria teka vanduo.
Antrajame ir trečiajame paviljonuose oras vėsesnis ir sausesnis. Čia puikiai jaučiasi vidutinio klimato zonos augalai, turintys mažesnius odiškus, tvirtus lapus, netgi dyglius. Tai saldžioji ceratonija (Ceratonia siliqua), paprastasis granatmedis (Punica granatum), datulinis finikas (Phoenix canariensis), Acocanthera spectabilis, Grevillea robusta, šiurkštuolė (Trachycarpus fortunei), Cinnamomum camphora, Podocarpus macrophyllus ir kt.
Paviljonas, kuriame įsikūrę Amerikos sukulentai, ko gero, yra pats gražiausias. Efektingi akmenys, įvairių formų kaktusai ir kiti keistuoliai įaudrina vaizduotę. Ne vienas įsigudrina pačiupinėti grėsmingus dyglius ir keistas šakas.
Daug malonių įspūdžių ir emocijų kelia ir kiti paviljonai, kur gausu atogrąžų ir jų pomiškių, vandens augalų, kserofitų ir savanų gyventojų.

Už akvariumų stiklo

Poznanės oranžerijoje 1922 metais atsirado pirmasis Lenkijoje viešasis akvariumas. Tiesa, jis buvo nedidukas, tik 1620 l talpos. Dešimtyje rezervuarų plaukiojo 10 rūšių žuvys. Šalia iškastas tvenkinys, kurio paviršių dengė didžiuliai viktorijų (Victoria regia) lapai.
Pamažu akvariumų gausėjo, tačiau karo metais jie buvo sunaikinti. 1961-aisiais pradėtas statyti naujas paviljonas. Po poros metų lankytojus ėmė vilioti 50 baseinėlių, kiekvienas – 1000 l talpos. Juose apsigyveno 111 rūšių žuvų, daug įdomių vandens augalų.
Perstatant oranžeriją įrengtas naujas skyrius, kur dabar stovi 37 ekspoziciniai ir daugiau kaip 100 žuvivaisai skirtų akvariumų. Žvelgiant į juos, akys raibsta nuo egzotiškos išvaizdos ryškiaspalvių žuvų. Jos daugiausia kilusios iš atogrąžų ir paatogrąžių gėlųjų vandenų. Iš viso galima pasigrožėti apie 200 rūšių. Tai įvairios piranijos, cichlidai, šamanžuvės, ancistrusai, katžuvės, elektriniai unguriai, lorikarijos, labirintinės žuvys… Vienos mitriai sukiojasi tarp vandens augalų, žaidžia ir kariauja, o kitos tyliai tūno pasislėpusios ir kantriai tiria aplinką. Išties smagu klausytis, kaip šūkauja jomis susižavėję vaikai, garsiai stebisi suaugusieji.

Asta Leskauskaitė