Tailando įspūdžiai iš Tailando – Chiang Mai provincija
Daug turistų mūsų dienomis keliauja po egzotiškas šalis. Viena iš jų – Tailando karalystė, kuri gali pretenduoti į turistų rojaus vardą. Kadangi esu botanikė, visuomet labiau domiuosi šalies gamta nei civilizuotų miestų pramogomis. Norėčiau pasidalinti kai kuriais įspūdžiais iš kelionės po Tailando Chiang Mai provinciją.
Doi Inthanon nacionaliniame parke Chiang Mai mieste pernai, lapkričio pabaigoje, vyko Trečiasis pasaulinis vaistinių ir aromatinių augalų tyrėjų suvažiavimas. Šis miestas yra antras pagal dydį ir svarbą, įsikūręs kalnuotoje šiaurinėje Tailando dalyje. Jis apie 300 metų (iki 1599-ųjų) buvo Lanna karalystės sostinė. Vėliau ši karalystė prarado nepriklausomybę ir tapo Siamo (Tailando) karalystės dalimi. Chiang Mai provincijoje stūkso aukščiausi Doi Inthanon kalnai, kuriuose įkurtas vienas iš 102 Tailando nacionalinių parkų. Doi Inthanon nacionalinio parko teritorija prasideda 800 m aukštyje virš jūros lygio ir kyla iki aukščiausio kalnų taško 2,565 m aukštyje. Ši vieta vadinama Tailando stogu. Kylant aukštyn labai įdomu stebėti augaliją: drėgnųjų atogrąžų visžalius miškus keičia spygliuočių ir mišrūs lapuočių miškai. Ten auga tikmedžiai, kalninės pušys, kelios raudonmedžių rūšys, kurios turi didelę ekonominę vertę.
Mistinis pasaulis Doi Inthanon nacionaliniame parke stebėjomės augalų įvairove. Nemažai atpažinome kaip mūsų kambarinius augalus: tradeskantes, krotonus, sansevjeras, monsteras, dracenas, peperomijas ir kt. Tiesiog ant tako driekėsi jautrioji mimoza (Mimosa pudica). Būtent šios rūšies augalai suglaudžia lapelius vos prie jų prisilietus (iš viso žinoma 400 mimozų rūšių). Tailande randama ir daugiau kaip 15 000 induočių rūšių, t. y. 10 kartų daugiau nei Lietuvoje. Lapkričio–vasario mėnesiais būna vėsusis periodas, todėl dauguma augalų nežydi, o tik vegetuoja. Sunku įsivaizduoti, kokie kvapai, spalvos ir garsai čia suošia pavasarį.
Aukščiausioje kalnų viršūnėje vėsu, tik apie 7o C, o didelė drėgmė sukelia nuolat tvyrantį rūką. Nuo medžių karo nutįsusios kerpės ir samanos. Jie dar apaugę bromeliniais augalais ir orchidėjomis, paparčiais.
Karalienės sodas Netoli Chiang Mai aplankėme Karalienės Sirikit botanikos sodą. Jis įkurtas 1992 metais, kai karalienė šventė 60-ąjį gimtadienį. Sodo teritorija – tai atogrąžų dalis, užimanti apie 1000 hektarų. Joje yra šiltnamių kompleksas, augalų kolekcijos, rekreacinės zonos su natūralaus miško salelėmis. Viskas pavydėtinai gražiai suderinta ir sutvarkyta.
Bankoko regiono žavesys Bankoko regione klimatas gerokai šiltesnis, drėgnesnis nei Chiang Mai provincijoje, todėl čia pirmiausia pastebima orchidėjų ir egzotinių vaisių gausa ir įvairovė. Netoli Bankoko labai daug kokospalmių, įvairaus skonio mangų, nuostabiai gaivių didžiųjų greipfrutų (Citrus maxima) plantacijų. Pastarieji išauga iki 30 cm skersmens ir gali sverti net iki 10 kg. Sunku įsivaizduoti, kaip tokie „arbūzai“ laikosi ant medžių. Beje, didieji greipfrutai parduodami ir mūsų prekybos centruose.
Vaisių įvairovę galima pamatyti plaukiojančiame turguje (apie 110 km nuo Bankoko). Ši vieta gausiai lankoma turistų. Valtyse pardavėjai kepa, čirškina ir siūlo paskanauti įvairių tradicinių patiekalų, nuo kurių nežinia kaip pasijustum. Vaisiai nulupami, supjaustomi, sudedami į plastikinius indelius, ir gali čia pat jais mėgautis.
Durianas pribloškia… kvapu Tačiau pats egzotiškiausias Tailando vaisius – durianas, dėl išskirtinės išvaizdos ir kvapo dar vadinamas vaisių karaliumi. Durio rūšys yra iki 30 m aukščio vietinės kilmės medžiai. Jų vaisiai dideli, 1–3 kg svorio, su rudai žalia dygliuota žieve. Valgomas gelsvos spalvos minkštimas.
Dr. Jolita Radušienė |