• gegužės 14 d., Penktadienis

VYŠNIOS - Cerasus Juss. (Pranus L.)

Nedygliuoti krūmai arba neaukšti medžiai. Lapai elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški, dantyti. Žiedai balti arba rausvi, skydiškuose žiedynuose po kelis ar keliolika. Žydi gegužės mėnesį. Vaisiai – apvalūs kaulavaisiai be apnašų, kauliukai rutuliški. Rudenį daugelio vyšnių lapai parausta.

Kurilinė vyšnia (Prunus nipponica Matsum. var. kurilensis (Myabe) Wils.) – nedidelis (2–5 m) medelis. Žiedai pavieniai arba po 2–3, rausvi, 2–2,5 cm skersmens. Kaulavaisiai 6–8 mm skersmens, raudonai juodi. Lietuvoje auginama veislė Prunus nipponica var. kurilensis ‘Ruby’ ryškesniais rožiniais žiedais, sodriai oranžiniais ir raudonais lapais rudenį.

Kvapioji vyšnia (Cerasus mahaleb (L.) Mill. (Prunus mahaleb L.)) – medelis iki 10 m arba aukštas krūmas tankia rutuliška laja, blizgančiais lapais. Žiedai balti, 1–1,5 cm skersmens, susitelkę skydeliuose po 5–12. Vaisiai apie 6 mm skersmens, nokdami būna gelsvi, vėliau raudoni, prinokę – juodi.

Maksimovičiaus vyšnia (Cerasus maximowiczii (Rupr.) Kom. (Prunus maximowiczii Rupr.)) – neaukštas (4–7 m) medis. Žiedai apie 1,5 cm skersmens, balti arba gelsvai balti, žiedkočiai lapuoti. Žiedynuose po 4–10 žiedų. Kaulavaisiai smulkūs, juodi. Rudenį lapai raudonai oranžiniai.

Pavasarinė vyšnia (Prunus subhirtella Miq.) – plačios lajos 10–18 m aukščio medis. Žiedai 1,5–2 cm skersmens, tamsiai raudona taurele ir blyškiai rausvais vainiklapiais. Žydi balandžio pabaigoje, kartais pakartotinai rudenį. Vaisiai raudonai juodi, iki 9 mm skersmens. Gana jautri šalčiui.

Smailiadantė vyšnia (Cerasus serrulata (Lindl.) Buia (Prunus serrulata Lindl.)) – iš Japonijos kilęs 2–5 aukščio medelis plačia laja. Žiedai balti, 3–3,5 cm skersmens, pilnaviduriai arba pusiau pilnaviduriai, susitelkę po 3–5. Vaisiai – negausūs, smulkūs juodi kaulavaisiai. Šaltomis žiemomis apšąla.

Manoma, kad smailiadantė vyšnia yra laukinės vyšnios Prunus serrulata Lindl. var. hupehensis Ingram senos kultūrinės kilmės atmaina, kuri 1822 metais buvo introdukuota į Europą ir Dž. Lindlėjaus (John Lindley, 1799–1865) apibūdinta kaip rūšis. Kita laukinė šios vyšnios atmaina – Prunus serrulata Lindl. var. spontanea (Maxim.) Wils. (Prunus jamasakura Siebold) – laikoma gražiausia Japonijos vyšnia, įamžinta daugelyje meno kūrinių kaip sakūra. 

Apie vyšnias, rūšis, auginimą galite rasti žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 29 – „Vyšnios ir trešnės“.


guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus

Šiandien

  • Gegužės 14, penktadienis.
  • Saulė teka 05:14, leidžiasi 21:17.
  • Mėnulis teka 06:29, leidžiasi .
  • Mėnulis Dvyniuose, pilnėjantis, I ketvirtis. Jaunatis gegužės 11 d.
  • Gintaras, Gintarė, Motiejus, Bonifacas, Livita
  • Pilietinio pasipriešinimo diena. Buhalterių diena
  • Žiedų diena. Sėkite, sodinkite vijoklinius augalus, gėles, skiepykite rožes, persodinkite kambarinius augalus. Pasodinkite jurginus, kanas ir kitus šakniagumbinius augalus, pamulčiuokite. Rinkite vaistinių augalų žiedus; šią dieną iš jų paruošti vaistai veikia labai efektyviai. Vėdinkite patalpas, rūsius.
  • Jei sliekai lenda iš žemės, bus lietaus.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Ar daigus jau perkėlėte į nešildomą šiltnamį?

Įvykių kalendorius