• lapkričio 12 d., Antradienis

VYŠNIOS - Cerasus Juss. (Pranus L.)

Nedygliuoti krūmai arba neaukšti medžiai. Lapai elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški, dantyti. Žiedai balti arba rausvi, skydiškuose žiedynuose po kelis ar keliolika. Žydi gegužės mėnesį. Vaisiai – apvalūs kaulavaisiai be apnašų, kauliukai rutuliški. Rudenį daugelio vyšnių lapai parausta.

Kurilinė vyšnia (Prunus nipponica Matsum. var. kurilensis (Myabe) Wils.) – nedidelis (2–5 m) medelis. Žiedai pavieniai arba po 2–3, rausvi, 2–2,5 cm skersmens. Kaulavaisiai 6–8 mm skersmens, raudonai juodi. Lietuvoje auginama veislė Prunus nipponica var. kurilensis ‘Ruby’ ryškesniais rožiniais žiedais, sodriai oranžiniais ir raudonais lapais rudenį.

Kvapioji vyšnia (Cerasus mahaleb (L.) Mill. (Prunus mahaleb L.)) – medelis iki 10 m arba aukštas krūmas tankia rutuliška laja, blizgančiais lapais. Žiedai balti, 1–1,5 cm skersmens, susitelkę skydeliuose po 5–12. Vaisiai apie 6 mm skersmens, nokdami būna gelsvi, vėliau raudoni, prinokę – juodi.

Maksimovičiaus vyšnia (Cerasus maximowiczii (Rupr.) Kom. (Prunus maximowiczii Rupr.)) – neaukštas (4–7 m) medis. Žiedai apie 1,5 cm skersmens, balti arba gelsvai balti, žiedkočiai lapuoti. Žiedynuose po 4–10 žiedų. Kaulavaisiai smulkūs, juodi. Rudenį lapai raudonai oranžiniai.

Pavasarinė vyšnia (Prunus subhirtella Miq.) – plačios lajos 10–18 m aukščio medis. Žiedai 1,5–2 cm skersmens, tamsiai raudona taurele ir blyškiai rausvais vainiklapiais. Žydi balandžio pabaigoje, kartais pakartotinai rudenį. Vaisiai raudonai juodi, iki 9 mm skersmens. Gana jautri šalčiui.

Smailiadantė vyšnia (Cerasus serrulata (Lindl.) Buia (Prunus serrulata Lindl.)) – iš Japonijos kilęs 2–5 aukščio medelis plačia laja. Žiedai balti, 3–3,5 cm skersmens, pilnaviduriai arba pusiau pilnaviduriai, susitelkę po 3–5. Vaisiai – negausūs, smulkūs juodi kaulavaisiai. Šaltomis žiemomis apšąla.

Manoma, kad smailiadantė vyšnia yra laukinės vyšnios Prunus serrulata Lindl. var. hupehensis Ingram senos kultūrinės kilmės atmaina, kuri 1822 metais buvo introdukuota į Europą ir Dž. Lindlėjaus (John Lindley, 1799–1865) apibūdinta kaip rūšis. Kita laukinė šios vyšnios atmaina – Prunus serrulata Lindl. var. spontanea (Maxim.) Wils. (Prunus jamasakura Siebold) – laikoma gražiausia Japonijos vyšnia, įamžinta daugelyje meno kūrinių kaip sakūra. 

Apie vyšnias, rūšis, auginimą galite rasti žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 29 – „Vyšnios ir trešnės“.

Download Best WordPress Themes Free Download
Download Premium WordPress Themes Free
Download Nulled WordPress Themes
Free Download WordPress Themes
free download udemy paid course
download intex firmware
Download WordPress Themes

Komentarai

Prašome Prisijungti.
avatar
  Sekti  
Pranešti apie

Šiandien

  • Lapkričio 12, antradienis.
  • Saulė teka 07:44, leidžiasi 16:22.
  • Mėnulis teka 12:14, leidžiasi 20:01.
  • Mėnulis Ožiaragyje, pilnėjantis, I ketvirtis.
  • Alvilė, Kristinas, Renata, Teodoras
  • Šaknų diena. Konservuokite, sandėliuokite prieskonines daržoves. Jei neįšalo žemė, prisikaskite krienų. Jei jų prisirinkote daugiau, dalį suvartokite iškart, o kitus sudėkite į dėžutę ir užpilkite drėgnu smėliu. Užkamšykite rūsio vėdinamąsias angas, kad į vidų neprilįstų pelių ar kitų graužikų.
  • Jei lapkritis su sniegu, tai vasara su vaisiais ir šienu.

Įvykių kalendorius

Populiariausi straipsniai

Apklausa

Ar jau uždengėte sodo augalus žiemai?

Rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Sekite mus