• liepos 11 d., Šeštadienis

VYŠNIOS - Cerasus Juss. (Pranus L.)

Nedygliuoti krūmai arba neaukšti medžiai. Lapai elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški, dantyti. Žiedai balti arba rausvi, skydiškuose žiedynuose po kelis ar keliolika. Žydi gegužės mėnesį. Vaisiai – apvalūs kaulavaisiai be apnašų, kauliukai rutuliški. Rudenį daugelio vyšnių lapai parausta.

Kurilinė vyšnia (Prunus nipponica Matsum. var. kurilensis (Myabe) Wils.) – nedidelis (2–5 m) medelis. Žiedai pavieniai arba po 2–3, rausvi, 2–2,5 cm skersmens. Kaulavaisiai 6–8 mm skersmens, raudonai juodi. Lietuvoje auginama veislė Prunus nipponica var. kurilensis ‘Ruby’ ryškesniais rožiniais žiedais, sodriai oranžiniais ir raudonais lapais rudenį.

Kvapioji vyšnia (Cerasus mahaleb (L.) Mill. (Prunus mahaleb L.)) – medelis iki 10 m arba aukštas krūmas tankia rutuliška laja, blizgančiais lapais. Žiedai balti, 1–1,5 cm skersmens, susitelkę skydeliuose po 5–12. Vaisiai apie 6 mm skersmens, nokdami būna gelsvi, vėliau raudoni, prinokę – juodi.

Maksimovičiaus vyšnia (Cerasus maximowiczii (Rupr.) Kom. (Prunus maximowiczii Rupr.)) – neaukštas (4–7 m) medis. Žiedai apie 1,5 cm skersmens, balti arba gelsvai balti, žiedkočiai lapuoti. Žiedynuose po 4–10 žiedų. Kaulavaisiai smulkūs, juodi. Rudenį lapai raudonai oranžiniai.

Pavasarinė vyšnia (Prunus subhirtella Miq.) – plačios lajos 10–18 m aukščio medis. Žiedai 1,5–2 cm skersmens, tamsiai raudona taurele ir blyškiai rausvais vainiklapiais. Žydi balandžio pabaigoje, kartais pakartotinai rudenį. Vaisiai raudonai juodi, iki 9 mm skersmens. Gana jautri šalčiui.

Smailiadantė vyšnia (Cerasus serrulata (Lindl.) Buia (Prunus serrulata Lindl.)) – iš Japonijos kilęs 2–5 aukščio medelis plačia laja. Žiedai balti, 3–3,5 cm skersmens, pilnaviduriai arba pusiau pilnaviduriai, susitelkę po 3–5. Vaisiai – negausūs, smulkūs juodi kaulavaisiai. Šaltomis žiemomis apšąla.

Manoma, kad smailiadantė vyšnia yra laukinės vyšnios Prunus serrulata Lindl. var. hupehensis Ingram senos kultūrinės kilmės atmaina, kuri 1822 metais buvo introdukuota į Europą ir Dž. Lindlėjaus (John Lindley, 1799–1865) apibūdinta kaip rūšis. Kita laukinė šios vyšnios atmaina – Prunus serrulata Lindl. var. spontanea (Maxim.) Wils. (Prunus jamasakura Siebold) – laikoma gražiausia Japonijos vyšnia, įamžinta daugelyje meno kūrinių kaip sakūra. 

Apie vyšnias, rūšis, auginimą galite rasti žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 29 – „Vyšnios ir trešnės“.


guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Makita2

Šiandien

  • Liepos 11, šeštadienis.
  • Saulė teka 04:57, leidžiasi 21:51.
  • Mėnulis teka 00:33, leidžiasi 11:52.
  • Mėnulis Avine 08:06, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis liepos 5 d.
  • Benediktas, Šarūnė, Vilmantas, Pijus
  • Pasaulio gyventojų diena.
  • KIRMINŲ DIENA. Vaisių diena. Sėkite, sodinkite šakniavaisines daržoves (ropes, ridikus, ridikėlius), tręškite pomidorus, paprikas ir ankštines daržoves. Pjaukite, aeruokite veją. Kirskite krūmus. Rinkite vaistinius augalus, darykite gydomųjų žolių pagalves. Pjaukite, skaldykite malkas. Valykite rūsio lentynas. Naikinkite pelėsius. Vėdinkite patalpas, patalus. Ypač palanki diena nuimti derlių, konservuoti, sandėliuoti.
  • Jei liepa karšta – rugsėjis šaltas.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Iš kokio medžio medienos pagaminti plautai Jūsų pirtyje?

Įvykių kalendorius