• balandžio 8 d., Trečiadienis

VYŠNIOS - Cerasus Juss. (Pranus L.)

Nedygliuoti krūmai arba neaukšti medžiai. Lapai elipsės formos, kiaušiniški, atvirkščiai kiaušiniški, dantyti. Žiedai balti arba rausvi, skydiškuose žiedynuose po kelis ar keliolika. Žydi gegužės mėnesį. Vaisiai – apvalūs kaulavaisiai be apnašų, kauliukai rutuliški. Rudenį daugelio vyšnių lapai parausta.

Kurilinė vyšnia (Prunus nipponica Matsum. var. kurilensis (Myabe) Wils.) – nedidelis (2–5 m) medelis. Žiedai pavieniai arba po 2–3, rausvi, 2–2,5 cm skersmens. Kaulavaisiai 6–8 mm skersmens, raudonai juodi. Lietuvoje auginama veislė Prunus nipponica var. kurilensis ‘Ruby’ ryškesniais rožiniais žiedais, sodriai oranžiniais ir raudonais lapais rudenį.

Kvapioji vyšnia (Cerasus mahaleb (L.) Mill. (Prunus mahaleb L.)) – medelis iki 10 m arba aukštas krūmas tankia rutuliška laja, blizgančiais lapais. Žiedai balti, 1–1,5 cm skersmens, susitelkę skydeliuose po 5–12. Vaisiai apie 6 mm skersmens, nokdami būna gelsvi, vėliau raudoni, prinokę – juodi.

Maksimovičiaus vyšnia (Cerasus maximowiczii (Rupr.) Kom. (Prunus maximowiczii Rupr.)) – neaukštas (4–7 m) medis. Žiedai apie 1,5 cm skersmens, balti arba gelsvai balti, žiedkočiai lapuoti. Žiedynuose po 4–10 žiedų. Kaulavaisiai smulkūs, juodi. Rudenį lapai raudonai oranžiniai.

Pavasarinė vyšnia (Prunus subhirtella Miq.) – plačios lajos 10–18 m aukščio medis. Žiedai 1,5–2 cm skersmens, tamsiai raudona taurele ir blyškiai rausvais vainiklapiais. Žydi balandžio pabaigoje, kartais pakartotinai rudenį. Vaisiai raudonai juodi, iki 9 mm skersmens. Gana jautri šalčiui.

Smailiadantė vyšnia (Cerasus serrulata (Lindl.) Buia (Prunus serrulata Lindl.)) – iš Japonijos kilęs 2–5 aukščio medelis plačia laja. Žiedai balti, 3–3,5 cm skersmens, pilnaviduriai arba pusiau pilnaviduriai, susitelkę po 3–5. Vaisiai – negausūs, smulkūs juodi kaulavaisiai. Šaltomis žiemomis apšąla.

Manoma, kad smailiadantė vyšnia yra laukinės vyšnios Prunus serrulata Lindl. var. hupehensis Ingram senos kultūrinės kilmės atmaina, kuri 1822 metais buvo introdukuota į Europą ir Dž. Lindlėjaus (John Lindley, 1799–1865) apibūdinta kaip rūšis. Kita laukinė šios vyšnios atmaina – Prunus serrulata Lindl. var. spontanea (Maxim.) Wils. (Prunus jamasakura Siebold) – laikoma gražiausia Japonijos vyšnia, įamžinta daugelyje meno kūrinių kaip sakūra. 

Apie vyšnias, rūšis, auginimą galite rasti žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 29 – „Vyšnios ir trešnės“.


Komentarai

Prašome Prisijungti.
avatar
  Sekti  
Pranešti apie

Sekite mus

Šiandien

  • Balandžio 8, trečiadienis.
  • Saulė teka 06:33, leidžiasi 20:09.
  • Mėnulis teka 20:40, leidžiasi 07:12.
  • Mėnulis Skorpione 23:18. Pilnatis 05:35.
  • Alma, Girtautas, Giržadas, Skirgailė, Valteris.
  • Didysis trečiadienis
  • Lapų diena. Tinkamas laikas augalus tręšti, kad žaliuotų, laistyti. Nerekomenduojama karpyti gyvatvorių, laistyti.
  • Jei sliekai lenda iš žemės, bus lietaus.
gardenis
seklosdarzui
baseinai fontanai
Bijūnai

Populiariausi straipsniai

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kokias priemones naudojate kiaušiniams marginti?

Įvykių kalendorius