Žalčialunkis šilinis - Daphne cneorum
Šilinio žalčialunkio tėvynė – Vidurio ir Pietų Europos kalnai. Lietuvoje dažnai auginamas sodininkų mėgėjų sodybose.
Puskrūmis – 0,3–0,4 m aukščio, pažeme besidriekiančiomis šakomis. Šakelės ir ūgliai plaukuoti. Lapai pailgai atvirkščiai kiaušiniški, 0,8–2 cm ilgio ir 0,3–0,5 cm pločio, odiški, apvaliomis ar neretai iškirptomis viršūnėlėmis, pleištiškais pamatais, tamsūs žali, žvilgantys, melsvai žalia apatine puse, susitelkę šakelių ir ūglių viršūnėlėse. Žiedai rožiniai, pusrutuliškuose žiedynuose šakelių viršūnėlėse susitelkę po 6–8, labai kvapūs. Žydi gegužės mėnesį. Vaisiai – smulkūs gelsvai rudi kauliukai.
Mėgsta vidutinio derlingumo normalaus drėgnumo lengvo priemolio dirvą (pH 7–8). Atsparus užterštam miestų orui, ligoms ir kenkėjams. Vidutiniškai atsparus žiemos šalčiams, neretai apšąla.
Dauginamas sėklomis, žaliais ir sumedėjusiais auginiais, dalijant krūmus. Sodinamas alpinariumuose, šalia atraminių sienelių, laiptų, tinka kiliminiam apželdinimui. Augalas nuodingas.
