ŽEMUOGĖ - Fragaria vesca

Žemuogės (Fragaria L.) – erškėtinių šeimos daugiamečiai žoliniai augalai, išauginantys lapų skroteles ir ilgus šliaužiančius ūglius (ūsus). Pastarieji ties bambliais įsišaknija. Taip susidaro naujos skrotelės. Žiedams peržydėjus, išauga kūgiški mėsingi ir sultingi žiedsosčiai (netikrosios uogos). Ant jų paviršiaus išsidėsto smulkūs riešutėlių pavidalo vaisiukai.

Gentyje yra 20–30 rūšių, augančių Šiaurės pusrutulyje ir Anduose. Lietuvoje savaime auga 3 iš jų. Plačiausiai paplitusi ir visiems gerai žinoma yra paprastoji (dar vadinama miškine) žemuogė (F. vesca). Retesnės – šlaitinė (F. viridis) ir aukštoji (F. moschata).

Paprastoji žemuogė randama beveik visoje Europoje ir Azijoje, vidutinio klimato juostoje. Dar plačiau ji auginama. Gausiausiai žiedus krauna gegužės–birželio mėnesiais, kartais antrą kartą rudenį. Yra nemažai šios žemuogės formų, iš kurių svarbiausios – var. semperflorens, žydinti visą vegetacijos sezoną, ir var. efflagellis, neišleidžianti ūsų. Iš jų kilusios dvi sodinės formos.

Apie žemuogių auginimą šiltnamiuose skaitykite „Augalų pasaulio“ Nr. 58 – „Pavasarinės daržovės šiltnamyje“.

 Apie žemuogių auginimą skaitykite „Augalų pasaulio“ Nr. 61 – „Braškės ir žemuogės“.

Apie žemuogių auginimą vazonuse skaitykite žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 71 – „Daržas namuose“.