Augmenija šaukiasi pagalbos

Pastaruoju metu kosminiu greičiu natūralios aplinkos augmenijos biologinė įvairovė nyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Intensyvėjant žemės ir miškų ūkio veiklai bei apleistose teritorijose katastrofiškai žūva nesugebantys konkuruoti augalai. Jų nykimo priežastys yra beatodairiškai vykdyta melioracija, nukritęs gruntinio vandens lygis. Upelių vagų tiesinimas ir pelkių sausinimas, natūralių pievų tręšimas srutomis ir mineralinių trąšų barstymas buvo atliekami pašarinių žolių derliaus naudai, ir silpnesni augalai neatlaikė konkurencijos. Transporto gausa, didinanti anglies dvideginio kiekį ore, taip pat keičia biologinę įvairovę agresyvių žolynų naudai.

Kitą stresą augmenija patyrė, kai nacionaliniuose draustiniuose buvo draudžiama ūkinė veikla. Juk ji per tūkstančius, o gal ir per milijonus metų prisitaikė prie saikingos žmogaus ūkinės veiklos. Intensyvi miškų ir kitų žemės plotų privatizacija, masinis miškų kirtimas ir neapdairus sutankintas atsodinimas arba miškų ir kitų žemės plotų apleidimas padarė neigiamą poveikį augalų biologinei įvairovei. Ištisines vejas nuolat pjaunant žoliapjovėmis ir dėl oro taršos tūkstančiai hektarų virsta beveik sintetiniu žaliu kilimu. Intensyvus žemės dirbimas plačiabare technika iš laukų išveja rugiagėles, pentinius ir kitus vaistinguosius augalus. Tad grąžinkime į gamtą tai, kas Lietuvoje dėl mūsų neapdairumo baigia išnykti arba išnyko. Džiaukimės gyvąja gamta ir „vartokime“ ją akimis. Te sužadina ji prisiminimus ir džiaugsmą senoliams. Išsaugokime gamtos biologinę įvairovę ateities kartoms.

Gamtos išteklių vartojimas neturi būti matuojamas tik materialiai – eurais. Prisiminkime, kad šios vertybės yra neįkainojamo žavesio ir svarbios sveikatingumui. Juk daugelis augalų nuo senų senovės vartojami kaip vaistažolės, o kai kurie dar galutinai neištirti. Ten, kur jie auga ir augo, naudokime ir metodus, nebūdingus „įstatymams“. Vietoje plyno miško kirtimo ir sutankinto atsodinimo ten, kur reikia, atlikime sanitarinius ar ugdomuosius, atrankinius kirtimus. Palikime miško aikšteles, kurios turėtų būti šienaujamos taip, kaip tai darė mūsų senoliai.

Nuo šiol žurnale „Sodo spalvos“ sudarysime galimybę plačiajam skaitytojų ratui susipažinti su dėl žmogaus veiklos nykstančiomis augalų rūšimis. Tik per auklėjimą, kreipdamiesi pasieksime gerų rezultatų.

Siekdami išsaugoti vertingus augalus ir padaugintus grąžinti į gamtą, asociacijos „Slėnis Nemunas“ mokslininkai pasirašė partnerystės sutartį dėl bendrų veiksmų plėtojant edukacinį visuomenės švietimą. Tačiau dėl biurokratinių barjerų, laikantis pasenusių įstatymų, neįmanoma įrengti pažintinio tako net Kėdainių urėdijoje. Juk dauguma šalių pasiekė puikių rezultatų saugodamos įvairias augalų ir gyvūnų rūšis. Taip, pavyzdžiui, amerikiečiai išgelbėjo rusvąją gervę ir kitus gyvūnus atkurdami beveik optimalias populiacijas. Augalams nesvarbu kur jie augo prieš keliasdešimt metų. Svarbu, kad augalams būtų optimalios augimo sąlygos.

Tikimės, kad šis edukacinis kelias padės mums išsaugoti biologinę įvairovę ateities kartoms.