• lapkričio 22 d., Penktadienis
Paieška pagal lietuvišką pavadinimą: A Ą B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V X Z Ž
Paieška pagal lotynišką pavadinimą: A B C D E F G H I Y J K L M N O P Q R S T U W X Z Ž

Paieška augalų enciklopedijoje

ABRIKOSAS (Armeniaca)

Lietuvių, kaip ir dar kelių kitų šalių, autoriai abrikosus, ievas, vyšnias, slyvas, lauravyšnes ir migdolus laiko atskiromis erškėtinių šeimos gentimis, […]

ACENA (Acaena)

Dauguma acenų sudaro purius, greitai besiplečiančius kilimus. Labiausiai išplitusi ir geriausiai auganti – A. microphylla. Ji Lietuvoje gerai žiemoja ir […]

ACHIMENĖ (Achimenes)

Tai daugiamečiai augalai, turintys žvynuotus šakniastiebius. Apie 50 rūšių auga Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Kelios rūšys auginamos namuose vazonėliuose: didžiažiedė […]

ADONIAI (Adonis)

Nors dauguma adonių natūraliai auga stepėse ir yra saulėmėgiai, tačiau iš Tolimųjų Rytų kilęs amūrinis adonis (Adonis amurensis) yra tipiškas […]

AFELANDRA (Aphelandra)

Afelandros – žemi krūmeliai ir puskrūmiai, paplitę Pietų Amerikos atogrąžose ir paatogrąžėse. Žvynuotoji afelandra (Aphelandra squarrosa) natūraliai auga Brazilijoje. Augalas neaukštas, […]

AGAPANTAS (Agapanthus)

Tai iš pietų Afrikos kilęs česnakinių (Alliaceae) šeimos augalas. Iš gentyje žinomų 5 rūšių namuose dažniau auginamos dvi: skėtinis arba […]

AGARAS (Trapa)

Agarai (Trapa) – vieni įdomiausių plūduriuojančių mūsų krašto augalų. Gamtoje jie labai reti ir saugomi, bet įsigyti jų galima iš […]

AGRASTAS PAPRASTASIS (Ribes uva-crispa L.)

Paprastasis agrastas (Ribes uva-crispa L., syn. Grossularia reclinata, G. uva-crispa) priklauso uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimai agrastinių (Grossulariaceae) genčiai. Tėvynė – Centrinė […]

AGUONA (Papaver)

Aguonos – aguoninių (Papaveraceae) šeimos vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai augalai. Genčiai priklauso 90–100 rūšių; Lietuvoje savaime auga 5. Soduose auginamos […]

AGUONAITIS (Meconopsis)

Aguonaičiai – aguoninių (Papaveraceae) šeimos augalai. Genčiai priskiriamos apie 45 rūšys vienmečių, dvimečių ir daugiamečių augalų. Europoje auga tik 1 […]

AGURKAI (Cucumis)

Uždarose patalpose – balkonuose, verandose ir šiltnamiuose – geriausia auginti partenokarpinius (savidulkius) hibridinius agurkus. Pasidomėję, specialioje literatūroje rasite patarimų, kad […]

AGURKLĖ VAISTINĖ (Borago officinalis)

Vienmetis žolinis augalas. Agurklės dedama į žalumynų ir bulvių sriubas, mišraines, pomidorų padažą, salotas. Tinka pomidorų, agurkų, kopūstų patiekalams, gaiviesiems […]

AIŠKENIS (Aeschynanthus)

Visos aiškenių rūšys (gentyje jų apie 170) – svyrantys, kartais laipiojantys augalai, kilę iš Pietryčių Azijos ir Indonezijos. Mėsinguose lapuose […]

AJERAS BALINIS (Acorus calamus)

Balinis ajeras (Acorus calamus) vertinamas dėl būdingo aromato ir vaistinių savybių. Užauga 0,6–1 m aukščio, pamažu plinta šakniastiebiais. Veislės ‘Variegatus’ […]

AKA AMERIKINĖ (Acca sellowiana)

Retai auginamas mirtinių (Myrtaceae) šeimos augalas – amerikinė aka (Acca sellowiana (O. Berg.) Burret), dar vadinama feijoa (rusiškai фейхоя). Gentyje […]

AKALIFA (Acalypha)

Akalifos auga įvairių žemynų atogražų ir paatogrąžių srityse. Acalypha gentyje yra apie 400-450 rūšių – visžalių medžių, krūmų ir žolių. […]

AKEBIJA (Akebia)

Stambiavaisė akebija (A. quinata) – puošnius sudėtinius pirštiškus lapus turinti pusiau visžalė liana. Paplitusi centrinėje Kinijoje, Korėjoje ir Japonijoje. Tėvynėje […]

AKTINIDIJA (Actinidia)

Lietuvoje dažnos dvi rūšys: margalapė (A. kolomikta) ir smailialapė (A. arguta) aktinidijos. Tai dvinamiai augalai, nors gali pasitaikyti ir vienanamių. […]

Šiandien

  • Lapkričio 22, penktadienis.
  • Saulė teka 08:03, leidžiasi 16:07.
  • Mėnulis teka 16:16, leidžiasi 06:24.
  • Mėnulis Jautyje, pilnėjantis, II ketvirtis.
  • Cecilija, Celicija, Celina, Dargintė, Steikintas.
  • Šv. Cecilijos diena (muzikantų ir dainininkų globėja).
  • Šaknų diena. Galima ruošti kompostą, tręšti kambarinius augalus, konservuoti daržoves. Laistykite vazonuose ir dirvoje augančius visžalius lapuočius, spygliuočius. Gavę pakankamai drėgmės, jie geriau žiemos, stipriai įšalus dirvai. Likus savaitei iki prognozuojamų šalčių, sėkite pajūrines lobuliarijas, medetkas, vienmetes aguonas, ešolcijas, žioveinius, dvirages leukonijas, uodeguotuosius burnočius, paprastąsias kosmėjas, kvapųjį tabaką. Netinkamas metas genėti gyvatvores.
  • Jei lapkričio mėnesį sninga ir šąla, tai sausis bus gražus.

Įvykių kalendorius

Populiariausi straipsniai

Apklausa

Ar žinote, kad mūsų internetinėje svetainėje galima užduoti klausimą specialistui, susijusį su augalais ir aplinkos priežiūra ?

Rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Sekite mus