• spalio 18 d., Penktadienis

Augalai visžaliai

BALŽUVA

Siauralapė balžuva Lietuvoje yra savaiminė, itin dažna aukštapelkėse. Krūmokšnis išauga 15–30 cm aukščio. Šakos ir stiebai ploni, rausvi su rudu […]

BEREINIS

Lietuvoje tipinė rūšis yra savaiminė. Sodybose auginama retai. Krūmokšnis – nykštukinis, 15–20 cm aukščio (Japonijoje išauga iki 1 m), su […]

BRUKENTALIJA

Mėgsta rūgštų, drėgną, vandeniui laidų vidutinio derlingumo dirvožemį. Ekologija panaši į erikų. Pavasarį reikalinga lengva užuovėja. Gerai auga lengvai pritemdyta. […]

BRUKNĖ

Savaiminė, paplitusi 1/7 Lietuvos miškų (pušynuose ir eglynuose). Tai žemas, besidriekiantis, 5–15 cm aukščio krūmokšnis. Žydi gegužės–birželio mėnesiais, kartais pakartotinai […]

BUGIENIS

Itin dera alpinariumuose ir šiaurės ekspozicijos šlaiteliuose. Gerai auga lengvame, puveningame, rūgščiame (pH 6–7) dirvožemyje. Reiklus drėgnumui. Plačiau skaitykite žurnale […]

BUKSMEDIS

Šalies želdynuose labai dažnas. Krūmas išauga 1–1,5 m aukščio ir 0,8–1 m pločio. Geriausiai auga vidutinio derlingumo ir derlingoje, normalaus […]

CIKLAMENAS

Lietuvoje lauke gali augti tik rūšys smulkiais kukliais žiedeliais. Pas mus geriausiai žiemoja anksti pavasarį žydintis Cyclamen coum ir vėlai […]

DABECIJA

Lietuvoje reta. Šis krūmas yra gulsčias, gausiai šakotas, 25–30 cm aukščio. Šakos plonos, rudos su raudonu atspalviu, žvynuotos ir plaukuotos. […]

DYGLAINĖ

Geriausiai tarpsta vidutinio derlingumo ir derlingoje, normalaus drėgnumo kalkingoje (pH 7–9) priemolio dirvoje. Atspari užterštam miestų orui, jautroka ligoms ir […]

EGLĖ PAPRASTOJI

Paprastoji eglė (Picea abies (L.) Karst.) – iki 30–50 m aukščio medis. Laja plačiai kūgiška. Pagrindinės šakos yra daugiau ar […]

EPIMEDIS

Puikūs ilgaamžiai augalai pavėsingoms vietoms apželdinti. Dalis epimedžių rūšių būna žalialapės, tačiau yra daug tokių, kurių ypač jauni lapai būna rausvi, […]

ERIKA

Lietuvoje auginama gan dažnai. Tai vidutinio derlingumo ir drėgnumo, rūgščių (pH 5–7) durpingų ir smėlingų vietų augalai, pakenčiantys kalkingą dirvožemį. […]

GAILIS STAMBIALAPIS

Lietuvoje retas, auginamas tik botanikos sodų kolekcijose. Mėgsta vidutinio derlingumo, rūgščią, durpingą, drėgną ir šlapią dirvožemį. Iš dalies unksminis. Žiemos […]

GAULTERIJA ŠLIAUŽIANČIOJI

Nereikli dirvožemio derlingumui, itin gerai auga durpžemiu pagerintuose drėgnokuose smėlynuose, kurių pH 4–6. Veša ir gausiai dera iš dalies medžių […]

GEBENĖ

Gebenės Lietuvos sodybose gana dažnos. Kolchidinės gebenės pakyla iki 1,5–2 m, o paprastosios iki 2-4 m. aukščio. Prie atramų prisitvirtina orinėmis […]

KADAGYS PAPRASTASIS

Paprastąjį kadagį (Juniperus communis) lietuviai dar vadina kadugiu, ėgliu, kadučiu. Jis priklauso kiparisinių (Cupressaceae) šeimai. Lotyniškas vardas juniperus kilęs iš […]

KALMIJA PLAČIALAPĖ ‘OSTBO RED’

Lietuvoje dar reta, nes nepakankamai ištverminga. JAV ji laikoma gražiausiu augalu po rožių ir rododendrų.  Gerai auga augalinėje žemėje, sumaišytoje […]

KASIOPĖ

Vidutiniškai reikli dirvožemio derlingumui, tačiau mėgsta drėgmę ir nedidelį rūgštingumą. Atspari šalčiams. Plačiau skaitykite žurnale „Gėlių spalvos“ Nr. 28 – […]

LAURAVYŠNĖ

Lietuvoje gana dažna sodininkų mėgėjų sodybose. Krūmas – 1–1,5 (2) m aukščio, netaisyklingos formos, skėstomis, įstrižai į viršų kylančiomis šakomis. […]

MAHONIJA DYGLIALAPĖ

Žemas krūmas iki 1 m aukščio netaisyklinga, rutuliška 0,8–1,5 m skersmens laja. Žydi gegužės mėnesį, kartais dar kartą spalį–lapkritį. Dyglialapė […]

MARENIKĖ SKĖTINĖ

Lietuvoje ši rūšis savaiminė, apyretė. Auga sausuose pušynuose. Krūmokšnis nuo žemės pakyla 10–20 cm. Žiedai maži, 1,5 cm skersmens, rausvi […]

Šiandien

  • Spalio 18, penktadienis.
  • Saulė teka 07:54, leidžiasi 18:13.
  • Mėnulis teka 20:39, leidžiasi 12:42.
  • Mėnulis Dvyniuose, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis spalio 14 d.
  • Liubartas, Lukas, Vaiva, Kęsminas
  • KIRMINŲ DIENA. Žiedų diena. Genėkite krūmus. Džiovinkite vaistažoles. Imkite ir džiovinkite derlių. Valykite rūsius, langus. Naikinkite pelėsius, vėdinkite ir tvarkykite patalpas, spintas, tvartus, klokite grindų plyteles. Nereikėtų laistyti, ruošti malkų.
  • Kėkštas miške garsiai rėkia – žiemos siekia. Kėkštas giles knibinėja – žiemą prašinėja.

Įvykių kalendorius

Populiariausi straipsniai

Apklausa

Ar žinote, kad šioje svetainėje galima užsisakyti elektronines žurnalų „Sodo spalvos“ ir „Mano sodyba“ versijas?

Rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Sekite mus