• vasario 24 d., Trečiadienis

Augalų enciklopedija

ABRIKOSAS

Lietuvių, kaip ir dar kelių kitų šalių, autoriai abrikosus, ievas, vyšnias, slyvas, lauravyšnes ir migdolus laiko atskiromis erškėtinių šeimos gentimis, […]

Acenos

Visos acenos (Acaena) natūraliai paplitusios pietų pusrutulyje: Anduose, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje. Pas mus geriausiai auga kilusios iš Naujosios Zelandijos kalnų. […]

Achimenės

Achimenės – daugiamečiai augalai, turintys žvynuotus šakniastiebius. Apie 50 rūšių auga Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Kelios rūšys auginamos namuose vazonėliuose: […]

Adonis pavasarinis

Pavasarinis adonis (Adonis vernalis) kilęs iš Vidurio ir Pietryčių Europos. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais. Žiedai dideli – 3-7 cm […]

AFELANDRA

Afelandros – žemi krūmeliai ir puskrūmiai, paplitę Pietų Amerikos atogrąžose ir paatogrąžėse. Žvynuotoji afelandra (Aphelandra squarrosa) natūraliai auga Brazilijoje. Augalas neaukštas, […]

Agapantas

Tai iš pietų Afrikos kilęs puošnus augalas. Iš gentyje žinomų 5 rūšių namuose dažniau auginamos dvi: skėtinis arba afrikinis agapantas […]

Agarai

Agarai (Trapa) – vieni įdomiausių plūduriuojančių mūsų krašto augalų. Gamtoje jie labai reti ir saugomi, bet įsigyti jų galima iš […]

AGRASTAS PAPRASTASIS

Paprastasis agrastas (Ribes uva-crispa L., syn. Grossularia reclinata, G. uva-crispa) priklauso uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimai agrastinių (Grossulariaceae) genčiai. Tėvynė – Centrinė […]

Aguona rytinė

Rytinė auguona (Papaver orientale) kilusi iš Kaukazo, Irano, Turkijos, kur auga kalnų šlaituose, 2000–2800 m aukštyje. Stambus, labai ryškus augalas. […]

Aguonaičiai

Aguonaičiai – aguoninių (Papaveraceae) šeimos augalai. Genčiai priskiriamos apie 45 rūšys vienmečių, dvimečių ir daugiamečių augalų. Paplitusios Azijoje: Kinijoje, Nepale, […]

AGURKAI

Uždarose patalpose – balkonuose, verandose ir šiltnamiuose – geriausia auginti partenokarpinius (savidulkius) hibridinius agurkus. Pasidomėję, specialioje literatūroje rasite patarimų, kad […]

Agurklė vaistinė

Agurklė (Borago officinalis)  – vienmetis žolinis augalas. Stiebai statūs, šakoti. Lapai pilkšvai žali; apatiniai – elipsiški, su lapkočiais, viršutiniai – […]

AGUROTIS

Aguročiai jau truputį primiršti, nors tai – ankstyva ir vėsos nebijanti daržovė. Stiebai auga iki 0,5–1 m ilgio, nelabai šakoti. […]

Aiškenis

Visos aiškenių rūšys (gentyje jų apie 170) – svyrantys, kartais laipiojantys augalai, kilę iš Pietryčių Azijos ir Indonezijos. Mėsinguose lapuose […]

AJERAS BALINIS

Balinis ajeras (Acorus calamus) vertinamas dėl būdingo aromato ir vaistinių savybių. Užauga 0,6–1 m aukščio, pamažu plinta šakniastiebiais. Veislės ‘Variegatus’ […]

Aka amerikinė

Retai auginamas mirtinių (Myrtaceae) šeimos augalas – amerikinė aka (Acca sellowiana (O. Berg.) Burret), dar vadinama feijoa (rusiškai фейхоя). Amerikinė […]

AKEBIJA

Stambiavaisė akebija (A. quinata) – puošnius sudėtinius pirštiškus lapus turinti pusiau visžalė liana. Paplitusi centrinėje Kinijoje, Korėjoje ir Japonijoje. Tėvynėje […]

Aktinidija kininė

Kiviai – tai kininės aktinidijos (Actinidia deliciosa syn. A. chinensis), dar vadinamos puikiąja, vaisiai. Kinijos paatogrąžių rajonų miškuose ir kalnų […]

Aktinidija margalapė

Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta) – tai dvinamė liana, nors gali pasitaikyti ir vienanamių veislių. Šios aktinidijos auga Tolimuosiuose Rytuose, Sachaline […]

Aktinidija smailialapė

Smailialapė arba dailioji aktinidija (Actinidia arguta) gali užaugti iki 25 m aukščio, bet dažniausiai būna perpus žemesnė. Natūraliai paplitusi Tolimuosiuose […]

Alūnės

Iš Šiaurės Amerikos kilę uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos augalai, dažniausiai auginami dėl puošnių lapų. Nuo seno alūnės buvo žinomos kaip kuklios […]

Sekite mus

Šiandien

  • Vasario 24, trečiadienis.
  • Saulė teka 07:22, leidžiasi 17:43.
  • Mėnulis teka 13:39, leidžiasi 06:30.
  • Mėnulis Liūte 14:23, pilnėjantis, II ketvirtis. Priešpilnis vasario 19 d.
  • Gedmantas, Goda, Livija, Motiejus (Matas)
  • Šv. Motiejus, Vieversio diena. Estijos nepriklausomybės diena.
  • Vaisių diena. Sėkite, sodinkite, pikuokite pomidorus, baklažanus, paprikas. Galima daiginti ankstyvąsias buves. Vėdinkite patalpas. Nelaistykite ir netręškite augalų.du kartus apibėgti apie trobą, nubėgt į kaimo galą ir atgal. Štai tada ir būsi greitas kaip vieversys. Apskritai ši diena daug kur laikyta pirmąja pavasario švente.
  • Iš visų paukštelių jis pirmasis parskrenda į gimtinę. Manyta, kad šiam artojų linksmintojui pasirodžius iki savo dienos, ilgokai dar bus šalta – vieversiukas turės „atgulėti“. Jei paukštelis pavėluoja, pavasaris bus ankstyvas.

Populiariausi straipsniai

Agrimatco
Sėklos darzui
darzoviu seklos

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kokias daigyklas naudojate?

Įvykių kalendorius