Aguona rytinė - Papaver orientale
Rytinė auguona (Papaver orientale) kilusi iš Kaukazo, Irano, Turkijos, kur auga kalnų šlaituose, 2000–2800 m aukštyje. Stambus, labai ryškus augalas. Aukštis – 50–100 cm. Stiebai tiesūs, gan tvirti. Pamatiniai lapai dideli, plunksniškai suskaldyti, stiebiniai mažesni. Visas augalas apaugęs plaukeliais. Žiedai pavieniai, 10–20 cm skersmens. Natūrali spalva skaisti raudona, prie vainiklapio pagrindo – juoda dėmė. Yra veislių baltais, rožiniais, oranžiniais ir raudonais žiedais, garbanotais ir skiautiškais vainiklapiais, kartais žiedai pilnaviduriai. Žydi gausiai gegužės mėnesį, iki birželio pradžios, apie dvi savaites. Peržydėjus antžeminė dalis sunyksta, rudenį vėl atželia. Sėklos sunoksta ir lengvai pasisėja. Lengvoje dirvoje plinta sparčiai. Vienoje vietoje gali augti 10 ir daugiau metų. Žiemoja nepridengta. Šis augalas dažnai auginamas, paplitęs, nereiklus. Truputį nuodinga.
Aguonos auginamos atviroje, saulėtoje vietoje. Dirva būtinai turi būti laidi vandeniui, lengva. Persodinimo nepakenčia, tik jaunas rytines aguonas galima persodinti rugpjūčio mėnesį.
Dauginamos sėklomis, kurios sėjamos pavasarį arba rudenį į nuolatinę vietą. Vėliau daigeliai tik praretinami. Stambios rytinės aguonos paliekamos augti 20–30 cm atstumais.
Veislės dauginamos šaknų auginiais.
