Žieminių česnakų priežiūra pavasarį ir vasarą

Rudenį pasodintus žieminius česnakus galime kuriam laikui primiršti. Iki pavasario…

*Pavasarį, pradėjus augti laiškams, lysvę patartina patręšti azoto trąšomis, po poros savaičių – dar kartą. Taupant trąšų galima berti prie kiekvienos augalų eilutės. Pirmą kartą geriau naudoti amonio, vėliau kalio salietrą. Gegužės viduryje pasėlį galima palaistyti kompleksinėmis trąšomis (30–40 g/m²), birželio pabaigoje – mažesniu kiekiu (20–30 g/m²). Česnakų šaknys telkiasi 15–20 cm gylyje, susidaro mažai smulkių šaknelių, jų siurbiamoji galia nedidelė, todėl svarbu, kad dirva būtų puri.

*Šaltą drėgną pavasarį česnakus apninka sklerotinis puvinys (ilgai nepasirodo daigeliai arba sudygę net sulapoję apatiniai lapai pagelsta, sunyksta), fuzariozės (roputėms bręstant bąla ir vysta lapų viršūnėlės), žaliasis pelėsis. Išgelbėti augalus galima purškiant fitoncidinių augalų nuovirais ar cheminiais preparatais.

*Birželio pabaigoje auga žiedynstiebiai, formuojasi oriniai svogūnėliai. Stipresnieji paliekami sėklai, o kitus reikia išskinti prie pat viršutinio lapo.

*Kai orinius svogūnėlius gaubiantis lukštas pradeda skilti, o laiškai gelsti ir džiūti, laikas kasti ropeles. Jų nereikėtų rauti, nes dažnai nutrūksta žiedstiebiai. Geriau iškelti šakėmis. Kad tinkamai subręstų oriniai svogūnėliai, roputės su žiedstiebiais kasamos keliomis dienomis vėliau. Tačiau nelaukiama, kol lukštas sudžius, sėjinukai pradės byrėti ar drėgnu oru dygti. Kai drėgna ar lyja, česnakai džiovinami vėdinamoje patalpoje, o paskui nukerpamos šaknelės ir lapai, paliekami tik 2 cm ilgio stagarėliai.

Pixabay nuotr.